„Vėliau, deja, jau gali būti per vėlu, net su dabartine medicinos pažanga. Biologinis laikrodis yra ne mitas ir poros turi žinoti, kada jų reprodukcinės sveikatos kreivė staigiai neria žemyn“, - pabrėžia Baltijos Amerikos klinikos, Santaros vaisingumo centro vyr. gydytojas akušeris ginekologas Rimantas Gricius.
Vienoms ta riba gali būti 35-eri, kitoms – kiek vėliau, o trečioms, deja, ir daug anksčiau. Kuo šiandien gali padėti mokslas? Kodėl labai svarbus užsispyrimas ir ko pas gydytoją poros kartais atskrenda net iš Japonijos? Atsakymai - interviu su ilgametę patirtį šioje srityje turinčiu R. Griciumi.
„Mėgintuvėlio“ reikia ne iškart
Gydytojas Rimantas Gricius nelinkęs mosuoti raudona vėliava, kad porų nevaisingumas – epideminė problema. Jo manymu, visuomenė darosi vis atviresnė šiai temai, dažniau tikrinasi, o būti nevaisingu net mūsų šalyje nebėra stigma, juoda dėmė.
„Anksčiau poroms būdavo nepavydėtina situacija – slėpdavosi nuo giminių, mėgindavo savus metodus, pas gydytojus neidavo metų metus. O dabar – nesiseka per metus pastoti ir pora jau beldžiasi, ieško priežasčių. Mane tai labai džiugina, nes dirbti su jaunesnio amžiaus poromis reiškia daug geresnius rezultatus“, - sako jis.
Būna, kad ateina laimingai vedę, sėkmingas karjeras susikūrę žmonės, kuriems jau virš 40 metų, ir sako – na, gydytojau, dabar jau metas pagalbiniam apvaisinimui.
„Kai moteriai yra 45-eri, pastojimo šansas „iš mėgintuvėlio“ yra mažesnis kaip 5 proc. Todėl labai skatiname poras, kurios metus laiko nepastoja, ateiti, išsitirti. Ir nereikia baimintis, kad po tų metų iškart reikės „mėgintuvėlio“ - kartais prireikia labai mažų gydytojo intervencijų ir situacija sutvarkoma“, - aiškino pašnekovas.
Todėl į duris besibeldžiančiųjų amžiaus kreivė keičiasi, pacientai jaunėja. 25-27 metų pacientė keičia 40-metę, dešimtmetį nešusią nevaisingumo naštą.
„Daugėja ir moterų, kurios internete paskaito, kad galima užsišaldyti kiaušialąstes, siekiant išsaugoti vaisingumą ateityje (ang. social freezing). Amerikoje, Anglijoje tai vis populiarėjanti procedūra, o pas mus, priešingai, ateina 48-erių moteris ir prašo užšaldyti jos kiaušialąstes pastojimui ateityje. Ponia, jums jau nelabai yra ką šaldyti. Reikia įsigilinti ir suprasti, kad šį sprendimą pasaulyje moterys priima daug ankstesniame amžiuje“, - protino gydytojas.
Paklaustas apie optimaliausią kiaušialąsčių amžių, gydytojas mini iki 35 metų amžių, kuris jau yra tarsi slenkstis - jį peržengus ir planuojant šeimos pagausėjimą problemų gali būti vis daugiau.
„Paskutiniai tyrimai mini dar ankstesnį amžių – 29 metus. Nuo tada vaisingumas ima gana sparčiai prastėti, o sulaukus 35-erių kreivė neria žemyn. Vyrams amžius irgi svarbus, visgi moterims šis rodiklis eina eksponentiškai žemyn“, - pripažino pašnekovas.
Nei du mėnesiai, nei trys metai
Nevaisingumas - tai nėštumo nebuvimas po dvylikos mėnesių reguliaraus lytinio gyvenimo be apsaugos priemonių. R. Gricius juokiasi, kad ypač jaunesnėms moterims kantrybės pritrūksta daug anksčiau – jau po dviejų mėnesių nesėkmingų bandymų jos išsigąsta ir kreipiasi į vaisingumo specialistus.
„Neskaičiuokite jokių vaisingų dienų, nematuokite temperatūros, o tik gerkite folio rūgštį ir mylėkitės, kai to norite. Nurimti padės ir statistika. Paimkime 100 visiškai sveikų porų, neturinčių jokių vaisingumo sutrikimų. Iš jų per mėnesį pastos tik 15. Per likusius 9 mėnesius pastos ir visos likusios, tačiau reikia suprasti, kad natūralus pastojimo šansas gamtoje yra 15 proc.”, - kalbėjo R. Gricius.
Anksčiau gydyta endometriozė, ovuliacijos sutrikimai, jei spermogramoje – pokyčiai – tada, žinoma, gydytojas gali priimti tokiai porai kitokį sprendimą ir gydymą pradėti anksčiau, nelaukiant metų.
Nevaisingi gali būti abu partneriai. 15 proc. visų atvejų sudaro neaiškios kilmės nevaisingumas - priežasčių nenustato jokie tyrimai.
„Tokiu atveju, jei tiek moteris, tiek vyras sveiki, o pastoti nepavyksta, pavyzdžiui, ir trejus metus – tiek laukti jokiu būdu nereikia. Gali būti, kad jūs patekote į tuos 15 proc. ir turime išmėginti visas mūsų turimas medicinines priemones situacijai gelbėti. Galbūt tai bus tik ovuliacijos skatinimas ar inseminacija, o gal – ir apvaisinimas mėgintuvėlyje. Įrankių ir metodų turime, tad nereikia be reikalo delsti“, - įsitikinęs pašnekovas.
Šeimos problema, o ne kaltų paieškos
Laikai, tradicijos keičiasi ir ankstyvą santuokinį gyvenimą pamažu keičia studijos, aukšti karjeros postai. „Ir tai normalu“, - įsitikinęs R. Gricius, turintis tik vieną patarimą – įvertinant savo ir medicinos galimybes šiame ambicijų ir planų sąraše rasti vietos ir kūdikio etapui.
„Anksčiau gi kaip būdavo – baigia mergina vidurinę mokyklą, du-trys metai be vyro ir jau klijuojama „beviltiškos senmergės“ etiketė. Būdavo baisus ir iš giminių spaudimas – tai kada ištekėsite, kada bus vaikų, kada antras ir t.t. Nevaisingos poros pripažįsta, kad ir šiais laikais bijančios giminės susirinkimų, kai visi manosi turį teisę klausinėti apie šeimos pagausėjimą. Psichologinis faktorius čia tikrai svarbus ir visuomenės spaudimas tikrai nėra naudingas. Tiek vyrui, tiek moteriai, kurie negali susilaukti vaikelio, ir taip yra skaudu, tad jie neprivalo kitiems aiškinti savo asmeninių problemų. Kita vertus, šiandien po truputį jau garsiau kalbame ir apie pagalbinio apvaisinimo galimybes, jaunos šeimos nesigėdija pranešti, kad medicina padėjo susilaukti atžalos. Tai irgi yra gerai ir nieko gėdingo tame nėra“, - kalbėjo gydytojas.
Dar vienas ydingas įprotis – pabrėžti, kurioje pusėje – moters ar vyro – yra nevaisingumo šaknys.
„Jei pora nevaisinga, tai yra šeimos problema, o ne kažkurio vieno. Tarkime, medicininė problema kyla dėl vyro spermos. Jei pora pasirinks apvaisinimą mėgintuvėlyje, didžiausia dalis gydymo krūvio teks moteriai. Pora turi sutarti ir tarpusavyje visada aiškiai komunikuoti, kad čia nėra kaltų, kad abiem pusėms teks daug padirbėti, kad būtų pasiektas taip ilgai lauktas tikslas. Jei mano kabinete prasideda kaltinimai, kad „čia dėl tavęs negaliu pastot, dėl tavęs man dabar reikės kęsti injekcijas ir pan.“, iškart stabdau pokalbį. Nevaisingumas jau ir be tokių replikų yra skaudi bėda, tai jei norite eiti tolyn, turite vienas kitą palaikyti be jokių išlygų“, - aiškino gydytojas.
Keičiasi reprodukcinės mados
Tiesa, reikia susitaikyti, kad pagalbinis apvaisinimas, vienaip ar kitaip, bus didesnis iššūkis moteriai. Vyrui atliekamas spermos tyrimas ir, jei viskas gerai, toliau analizuojama moters sveikata, laukia įvairūs tyrimai (pavyzdžiui, kiaušintakių pratekamumo tyrimas yra gana invazinė, kartais kiek nemaloni procedūra).
„Apvaisinimas mėgintuvėlyje veikia taip: paimame vyro ląsteles. Tada, taikant nejautrą, surenkame moters lytines ląsteles (turi būti užauginti folikulai, kad gautume ne vieną ląstelę, o tiek, kiek tą ciklą turime kiaušidėse, vidutiniškai - 7-15). Todėl moteris praeina sudėtingą kelią – iš pradžių leidžiasi vienus vaistus, po to ir kitus. Stimuliacija gali trukti 10-12 dienų, tik tada – narkozė. Tolesni darbai jau vyksta laboratorijoje“, - subtilybėmis dalinosi pašnekovas.
Kito pagalbinio apvaisinimo būdo - inseminacijos - pastojimo tikimybė – 10-12 proc., apvaisinimo mėgintuvėlyje – virš 30 proc., bet tai vis viena reiškia, kad poros veikiausiai laukia ne vieno mėnesio „darbas“ ir daug kantrybės.
„Tačiau, pabrėžiu, jums nebūtinai to reikės! Kartais užtenka moteriai tik sukelti ovuliaciją ir ji iš pirmo karto pastoja. Be to, keičiasi ir reprodukcinės mados – anksčiau viskas daryta pagal taisyklę – skatinama ovuliacija, tada būtinai 6-12 inseminacijų ir tik tada apvaisinimas mėgintuvėlyje. Šiandien, atsižvelgiant į situaciją, porai iškart gali būti pasiūlytas apvaisinimas mėgintuvėlyje. Kiekvienas atvejis – labai individualus“, - aiškino gydytojas.
R. Gricius, apeliuodamas į neseniai pasikeitusią pagalbinio apvaisinimo finansavimo tvarką, džiaugėsi, kad Lietuvoje vis daugiau vaisingumo problemų turinčių porų gali pasinaudoti medicinine pažanga.
„Tikrai daugėja porų, kurios gal nebūtų susitaupiusios tų reikalingų kelių tūkstančių pagalbiniam apvaisinimui, o šiandien jos turi realią galimybę tapti tėvais, jos turi realią valstybės pagalbą“, - kalbėjo akušeris ginekologas.
Be to, spręsti vaisingumo problemų pas gydytoją sugrįžta ir nemažai emigrantų – iš Amerikos, Skandinavijos, Jungtinės Karalystės, nemažai porų iš Baltarusijos, Kaliningrado, Maskvos, o toliausi – net iš Japonijos.
„Jiems čia yra santykinai pigiau, o be to, svarbios ir rekomendacijos tų porų, kurioms jau pavyko. Anglijoje, pavyzdžiui, kainos didesnės, o eilės - ilgesnės. Kol sulauksi apvaisinimo mėgintuvėlyje, žiūrėk, jau ir stuktels 35 ir daugiau metų. Belieka džiaugtis, kad jei porai netrūksta atkaklumo, galiausiai statistika džiugina – išmėginus visus nevaisingumo gydymo metodus, tik labai nedaugeliui porų taip ir nepavyksta susilaukti savo vaikelio“, - reziumuodamas drąsino gydytojas.