Kaip atpažinti dispepsijos priežastis ir palengvinti simptomus, pranešime žiniasklaidai pataria „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė ir Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytojas gastroenterologas Benas Sakalauskas.
Priežastis gali slypėti gyvenimo būde
Pasak vaistininkės I. Sauserytės, virškinimo sutrikimai dažniausiai pasireiškia pilvo pūtimu, viduriavimu ar užkietėjusiais viduriais, diegliais, padažnėjusiu raugėjimu ar pasikeitusiu kūno svoriu. „Pastebėjome, kad dėl virškinimo sutrikimų į mus besikreipiančių pacientų labai padaugėjo vos prasidėjus karantinui. Tam įtakos turi atsiradusi judėjimo stoka, pasikeitę mitybos įpročiai ir, žinoma, padidėjęs patiriamo streso lygis“, – teigia I. Sauserytė.
Pastebėjusiems virškinimo sutrikimų simptomus specialistė pataria nesikliauti vien internete randama informacija, diagnozėmis ar nurodytais savigydos būdais, nes ne visi medicininių straipsnių šaltiniai yra patikimi.
„Jei simptomai trumpalaikiai, t.y. nesitęsia ilgiau nei dvi dienas, kreipkitės į vaistininkus. Jie visuomet parekomenduos ne tik vaistus, bet ir patars, kokios natūralios priemonės gali padėti sušvelninti patiriamą diskomfortą, nes, gydantis „liaudiškais“ būdais, kartais galite prisidaryti daugiau žalos nei naudos“, – akcentuoja vaistininkė I. Sauserytė.
Nuo žolelių iki pilvo masažo
Atpažinusiems dispepsijos simptomus, tokius kaip viduriavimas ar užkietėję viduriai, vaistininkė pataria gerti daug mineralų turinčių skysčių (3–4 litrus) bei vengti kofeino. Jeigu susiduriama su padidėjusiu rūgštingumu, galima vartoti linų ar gysločių sėklų nuovirą, medetkų arbatą ar šaltalankių aliejų, kuris gydo skrandžio žaizdas.
„Jei pučia pilvą, pabandykite tiesiog jį švelniai pamasažuoti, kad pasišalintų susikaupusios dujos“, – teigia I. Sauserytė, tačiau dar kartą pabrėžia, kad ilgai besitęsiantys ar dažnai pasikartojantys virškinimo sutrikimai gali signalizuoti apie kur kas rimtesnes sveikatos problemas.
Svarbu stebėti sveikatos pokyčius
Gastroenterologas Benas Sakalauskas teigia, kad beveik kas penktas žmogus jaučia vienokius ar kitokius dispepsijos simptomus, tačiau 75 proc. tokių pacientų priežastis tiksliai nėra žinoma – tuomet nustatoma funkcinės dispepsijos diagnozė.
„Tik apie 25 proc. besiskundžiančių virškinimo sutrikimais turės organinę patologiją – priežastį, kurią galima nustatyti tyrimais. Tai gali būti skrandžio opa, gastroezofaginio refliukso liga, tulžies latakų ligos, kasos uždegimai, dažnas medikamentų nuo skausmo vartojimas, uždegiminės žarnyno ligos, žarnyno kraujotakos sutrikimai, cukraligė ir pan., o kitais atvejais tyrimais priežastinio veiksnio nustatyti nepavyksta“, – aiškina gydytojas.
Tačiau nors pakankamai dažnai priežastys, sukeliančios nevirškinimo ar pilnumo pojūtį, nėra žinomos, keliamos kelios šių nemalonių jutimų atsiradimo hipotezės. Dispepsija gali atsirasti dėl žarnyno mikrofloros pokyčių, sutrikus žarnyno motorikai ar jutimams. Tam įtakos dažnai gali turėti ir stresas ar pasikeitusi mityba.
„Prieš einant pas vaistininką ar gydytoją, kiekvienas pacientas turėtų struktūriškai įvertinti savo simptomus – kada jie atsirado ir kokiomis aplinkybėmis. Taip pat, jei esate jaunesni nei 60 metų ir pastebite bent vieną iš įspėjamųjų simptomų (nesilaikant dietos krenta svoris, kamuoja anemija, vėmimas ir pan.), būtina kreiptis į šeimos gydytoją“, – perspėja gydytojas B. Sakalauskas. Tačiau, jei virškinimo sutrikimus patiria vyresnis pacientas, tuomet nereikėtų laukti signalų ir į medikus kreiptis nedelsiant.
Tuo atveju, kai virškinimo sutrikimai neturi patologinės priežasties, savijautą gali pagerinti mankšta, mitybos įpročių peržiūrėjimas ir streso valdymas. Dispepsija gali būti nepavojinga, bet ji tikrai trukdo mėgautis gyvenimu ir atlikti kasdienius darbus.
„Rūpinkitės savo sveikata ir nenumokite ranka net į mažiausius savijautos pokyčius. Pateikus informaciją apie jaučiamus simptomus vaistininkams ar gydytojams, bus galima greičiau ir tiksliau nustatyti sutrikusios virškinimo priežastis ir vėl sugrąžinti jums gyvenimo kokybę bei puikią savijautą“, – ragina vaistininkė I. Sauserytė.