Neišgydytas gripas baigėsi širdies persodinimo operacija
Keturiasdešimt šešerių Kęstučiui įgimta širdies yda buvo diagnozuota dar vaikystėje. Net ir būdamas jaunas jis negalėjo pasigirti stipria sveikata. Daug visko teko iškęsti, kol gavo galimybę džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu. Tik jau ne savo, o persodintos donoro širdies dėka.
K. Grėbliūnas pasakoja, kad silpstančios sveikatos problemas pastebėjo pradėjęs dirbti benzino kolonėlėje. Darbo sąlygos ten kenksmingos, todėl iš pradžių manė, kad tai gali turėti įtakos. Tačiau pakeitus darbą ir pradėjus dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, vyro sveikata ėmė dar sparčiau blogėti.
„Labai dažnai ėmiau sirgti įvairiomis peršalimo ligomis. Nebūdavo laiko jas iki galo išsigydyti, tekdavo sėsti už vairo. Keliaujant lydėdavo nuolatinė temperatūrų kaita – karštis, šaltis. O ir sėdimas darbas, manau, taip pat padarė savo. Juk žmogui būtina judėti, jis tam sutvertas“,– sako pašnekovas.
Po tokių nesibaigiančių sveikatos problemų pas medikus apsilankęs vyras išgirdo negailestingą nuosprendį – teks persodinti širdį.
Lietuvoje daugėja žmonių, pritariančių donorystei
Vyras nepataria į peršalimą numoti ranka. Komplikacijos gali turėti rimtų padarinių. Druskininkietį operavęs Vilniaus Santariškių klinikų I-ojo Širdies chirurgijos skyriaus vedėjas kardiochirurgas prof. Kęstutis Ručinskas teigia, kad tokios gripo ar kitų virusų komplikacijos nėra labai dažnos, tačiau egzistuoja. Prisiminęs savo pacientą, medikas priduria, kad K. Grėbliūnui gripas komplikavosi į širdies raumens uždegimą. Raumuo buvo pažeistas taip stipriai, kad daugiau negalėjo funkcionuoti. Tad norint išgelbėti paciento gyvybę prireikė širdies persodinimo operacijos.
Tokios sudėtingos operacijos Lietuvoje nėra naujiena. Mūsų šalies specialistai apmoko ir kolegas iš užsienio. Pirmoji širdies transplantacijos operacija Lietuvoje ir apskritai Baltijos šalyse atlikta 1987 metais, rugsėjo 2 dieną. Tuomet profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus vadovaujami chirurgai donoro širdį sėkmingai persodino ligoniui. Šiandien Lietuvoje iš viso yra atlikta 140 širdies persodinimo operacijų. 10 operacijų buvo atlikta jaunuoliams iki 18 metų. Jauniausias sudėtingą operaciją ištvėręs vaikas buvo vos 3 mėnesių, vyriausias pacientas – 74 metų amžiaus.
Medikas pažymi, kad tokių pacientų būklė būna itin sunki, nes jų išgydyti negali nei vaistai, nei kiti operaciniai būdai. Organo persodinimas – vienintelė išeitis. Širdies transplantacija reikalauja ne tik profesionalumo, bet ir operatyvumo. Iš donoro į recipiento kūną širdis turi būti persodinta per 5 valandas (kuomet, pavyzdžiui, kepenys – per 12, o inkstai – kartais net 24 valandas.)
Pasak kardiochirurgo K. Ručinkso, šis veiksnys lemia širdies persodinimo operacijos sudėtingumą, nes susiduriama ir su organizaciniais rūpesčiais. Per trumpą laiką tenka suburti dvi chirurgų brigadas, suderinti dvi operacijas – donoro ir recipiento.
Ilgametę patirtį sukaupęs medikas pastebi, kad kaip bebūtų gaila, pasaulyje žmonių, sutinkančių paaukoti organą transplantacijai, tendencija yra mažėjanti. Nepaisant to, galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje situacija – stabili.
„Netgi sakyčiau, kad mūsų šalyje pastaruoju metu žmonės darosi sąmoningesni. Išties galima teigti, kad Lietuvoje žmonių pritarimas donorystei yra padidėjęs“, – teigia medikas.
Tuo tarpu K. Grėbliūnas, kuriam antrą gyvenimą dovanojo donoro širdis, pusiau juokais tikina, kad prie lietuvių sąmoningumo šiuo klausimu prisidėjo ir pats.
„Iki mano ligos apie donorystę mažai ką žinojau. Tačiau po patirtų išgyvenimų požiūris, žinoma, pasikeitė. Plati mano giminė bei artimi draugai dabar taip pat pripažįsta donorystės naudą“ – mintimis dalijasi Kęstutis.
Anot K. Grėbliūno, motyvuoti save sudėtingai operacijai nebuvo sunku. „Galvojau ne tiek apie save, kiek apie tėvus, kitus artimuosius“, – prisipažįsta vyras, tačiau greitai mintį pratęsia sakydamas, kad kuo silpnesnis darėsi, tuo labiau stiprėjo noras kabintis į gyvenimą. Vyras sako, kad sunkiausiu ligos laikotarpiu pamatė, ką reiškia senatvė.
„Plakant“ dirbtinei širdžiai – gyvenimas nuolatinėje įtampoje
Laukiant širdies transplantavimo operacijos ligoniams dažnai išsivysto toks širdies nepakankamumas, kad žmogus negali pilnavertiškai gyventi, būklę tampa vis sunkiau stabilizuoti. Esant tokiai silpnai sveikatos būklei pacientai persodinimo operacijos gali ir nesulaukti. Dėl šios priežasties K. Grėbliūnui į kūną pirmiausiai buvo implantuotas dirbtinis aparatas, pumpuojantis kraują panašiai kaip širdis.
Kardiochirurgas K. Ručinskas tokią operaciją vadina „tiltu į transplantaciją“. Medikas teigia, kad tokie dirbtiniai aparatai stabilizuoja pacientų būklę ir grąžina gyvenimą į normalias vėžes, tačiau pilnavertiškai atstoti širdies negali. Šiuo metu Lietuvoje kas antras ligonis širdies persodinimo sulaukia tik šio aparato dėka.
Druskininkietis gyvenimo su dirbtine širdimi etapą prisimena slogiai.
„Kuomet tau implantuoja aparatą, gyvenimo kokybė, žinoma, pagerėja, gyveni toliau, tačiau nuolatos jauti įtampą ir baimę“,– sako jis.
Kęstutis šiandien baigia pamiršti stresą, kurį anksčiau sukeldavo aparato baterijos, kurias kas 3-4 valandas reikėdavo įkrauti. Persodinus donoro širdį sunkiai nupasakojamas džiaugsmas vyrui buvo pagaliau išsimaudyti vonioje ar įbristi į ežerą. Iki tol praustis buvo galima tik duše, kruopščiai saugant aparatą nuo vandens. Gyvenimo etapas, kuomet vyro gyvybė priklausė nuo širdį pakeitusio aparato, gerai įsirėžė atmintin.
„Su juo praleidau lygiai vienus metus, šešis mėnesius ir tris dienas“, – sako vyras.
Reikia tirtis prevenciškai
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad Lietuvoje veikia įvairios prevencinės programos, pagal kurias žmonės gali profilaktiškai ir nemokamai pasitikrinti savo sveikatą. Viena tokių programų – širdies ir kraujagyslių ligų tyrimai. Juos nemokamai gali atlikti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65-erių.
VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė sako, kad prevencinės programos bei itin sudėtingos organų persodinimo operacijos Lietuvoje visiškai finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
„Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti klastingas ligas. Širdies ir kraujagyslių ligos – ne išimtis. Sergamumas šiomis ligomis mūsų šalyje nėra mažas, lyginant su kitomis šalimis. Tad labai svarbu tiek vyrams, tiek moterims kuo anksčiau išsitirti prevenciškai. Kuo anksčiau diagnozuojama bet kokia klastinga liga, tuo daugiau žmogus turi galimybių pasveikti, o medikai – daugiau galimybių jam padėti“,– sako L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
Kardiochirurgas K. Ručinskas sutinka, kad sveikatą pravartu reguliariai profilaktiškai tikrintis. Anot specialisto, dažnai pacientai į medikus kreipiasi jau tada, kai širdis būna pakankamai nusilpusi, o profilaktinių patikrų metu galima nustatyti vienokias ar kitokias širdies ydas. Dažnai žmonės nesupranta organizmo siunčiamų signalų.
„Jei žmonės laikas nuo laiko tikrintųsi, daliai ligų būtų galima užbėgti už akių ar bent jau jas anksčiau diagnozuoti“, – teigia gydytojas.
Oro trūkumas lipant laiptais ar vakarais jaučiamas kojų tinimas – nebūtinai nuovargio ženklai. Tai gali būti ir rimtų ligų simptomai, kuriuos pastebėjus reikėtų susirūpinti ir apie tai informuoti savo šeimos gydytoją. Taip sako širdies transplantacijos operaciją išgyvenęs Kęstutis Grėbliūnas. To reikia tam, kad jaunystėje netektų patirti senatvės.
Pasitikrinkite žinias ir Jūs: