- Peršalus ar susirgus gripu neretai sloguojame, griebiamės purškalų į nosį. Kokiais atvejais patartumėte tai daryti? Kada purškalas padės, o kada pakenks?
- Turbūt visi žino posakį, kad gydoma sloga praeina per savaitę, o negydoma per 7 dienas. Taigi, gydant pasveikimo nepaskubinsime. Tačiau pradėjus vartoti įprastus, be recepto perkamus vaistinėje lašiukus į nosį ir juos naudojant ilgiau nei 3-5 dienas, galima labiau pakenkti nei pagelbėti. Ilgiau vartojami tokie purškalai į nosį patys sukelia medikamentinę slogą bei nosies užgulimą. Tad po kelių dienų vaisto vartojimo be jo negalėsime laisvai kvėpuoti. Tokia sloga yra gana sunkiai gydoma ir tikrai sukelia daug diskomforto. Purškalus naudoti galima ne ilgiau nei 3-5 dienas ir ne dažniau nei kartą per mėnesį.
- Galbūt verta rinktis jūros vandenį, o ne vaistus? O gal tiesiog patiems pasidaryti tirpalą?
- Hipertoninis (sūrus) jūros vanduo gali sausinti, dirginti gleivinę, kuri viruso ir taip yra pakenkta, be to, yra uždegimo požymiai. Todėl rekomendacijos naudoti hipertoninį jūros vandenį slogai yra niekuo nepagrįstos. Nosies plovimas fiziologiniu tirpalu (ne sūriu, hipertoniniu) gali šiek tiek palengvinti simptomus, tačiau tik labai trumpam. Ir visiškai nesvarbu, koks vanduo bus – ar iš vaistinės, ar paprastas virintas vandentiekio, jis nosį plauna vienodai. Svarbiausia, kad vanduo būtų švarus, be jokių kitų ligų sukėlėjų.
Vis dėlto nosies plovimas nėra maloni procedūra, o sirgdami tikrai nenorime patirti dar daugiau nemalonių pojūčių. Todėl jei procedūra jums tinka, diskomforto nekelia ir šiek tiek būklę palengvina, nosies gleivinės plovimas vandeniu tikrai nepakenks. Kita vertus, galbūt geriau rinktis tai, kas mums sukelia daugiau malonumo, nei plauti nosį. Pavyzdžiui, išgerti didelį puodelį šiltos kvapnios aviečių ar čiobrelių arbatos. Tai tikriausiai suteiks daugiau malonumo ir net gali šiek tiek palengvinti kvėpavimą per nosį. Taigi ir nauda bus ta pati.
- Kokiais atvejais gydant slogą reikia gydytojo pagalbos?
- Sloga nėra liga, tai yra tik simptomas, todėl jos gydyti nereikia. Gydyti reikia slogos sukeltas komplikacijas – dažniausiai tai yra sinusitas, ausų uždegimas. Taip pat tada, kai pati sloga tampa liga – kai ji tampa lėtine. Jei labai stipri sloga su nosies užgulimu, apsunkintu kvėpavimu per nosį, dideliu diskomfortu tęsiasi ilgiau nei savaitė laiko, geriau kreiptis pagalbos į gydytoją nei vartoti nereceptinius vaistinius preparatus, kurie neturi jokio teigiamo poveikio, o kartais gali būti ir žalingi.
- Kokiais atvejais žmogus pats gali gydytis nuo sinusito? Ar rizikos nėra?
- Sinusitas dažniausiai yra virusinis susirgimas ir tik užsitęsus ilgiau nei 10 dienų galima įtarti, kad sinusitas bakterinis. Todėl, kai liga yra virusinė, gydymo nėra, yra tik būklę palengvinančios priemonės. Skausmui ir karščiavimui malšinti pagelbėja įprasti vaistai – paracetamolis, ibuprofenas. Taip pat gali būklę lengvinti nosies plovimai vandeniu. Padės ir natūralios priemonės lengvinančios kvėpavimą – šiltos arbatos, eteriniai aliejai.
Jei sinusitas per 10 dienų negerėja, nesveikstama, bendra būklė negerėja – laikas kreiptis į gydytoją. Jei savijauta yra palaipsniui gerėjanti, žmogus simptomus toleruoja, jie nesunkūs, gydytis galima ir be gydytojo pagalbos.
- Kokios negydomo sinusito komplikacijos?
- Sinusito komplikacijos yra labai retos. Net ir sergant nekomplikuotu bakteriniu sinusitu dažnai pasveikstama be gydymo antibiotikais. Tačiau ypatingai retu atveju gali išsivystyti komplikacijos. Jos yra susijusios su bakterinės pūlingos infekcijos plitimu už sinuso ribų, į akiduobę ir aplinkinius audinius, taip atsiranda regos sutrikimai, tinimas vokų srityje. Plisti gali ir į aplinkinius kaulus, dėl to išsivysto osteomielitą; Taip pat ir į kaukolę – gali išsivystyti meningitas, smegenų abscesas. Šios komplikacijos yra labai sunkios, dažniausiai būna su dideliu, sunkiai valdomu karščiavimu, stipriais nenumalšinamais vaistais galvos skausmais, apskritai bloga žmogaus sveikatos būkle.