Pasak SAM viceministro Aurimo Pečkausko, Vaistų komitetas veikė jau anksčiau, tačiau tik regionuose. Vėliau sugalvota įsteigti nacionalinį komitetą, kuris užsiimtų šviečiamąja veikla, nukreipta į gydytojų, vaistininkų ir visuomenės švietimą, ir spręstų neracionalaus vaistų vartojimo problemas.
„Lietuva, kaip ir dauguma šalių, turi neracionalaus vaistų vartojimo problemą. Pasaulio sveikatos organizacija kaip vieną didžiausių problemų įvardija neracionalų antibiotikų vartojimą – kai jie vartojami per trumpai, nesilaikant gydytojų rekomendacijų, netikslingą vartojimą, kai sergama virusine infekcija“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
Net apie 50 proc. visų gydytojų rekomendacijų lietuviai nesilaiko, o tai, pasak pašnekovo, irgi didelė problema.
„Kai kalbame apie lėtines neinfekcines ligas, arterinės hipertenzijos, cholesterolio kontrolę, žinome, kad gydytojai paskiria vaistus, paaiškina, kaip juos vartoti, koks jų tikslas. Bet pacientas išgėrė tabletę, pasimatavo spaudimą, pamatė, kad jis normalus, ir kitą dieną tabletės nebegeria“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
Visgi nustojus gerti vaistus, kraujo spaudimas neilgai trukus vėl pakils, o tęstinis gydymas nutrūks.
„Čia tik vienas pavyzdys – arterinė hipertenzija, bet yra ir daugybė kitų ligų, tai cukrinis diabetas, kitos ligos, kai gydytojų nurodymų nesilaikoma. Ir tai viena iš pagrindinių problemų, kurią reikėtų spręsti“, – kalbėjo viceministras.
Pasak jo, pokalbiai su sveikatos priežiūros specialistais ir jų supratimo apie netinkamą vaistų vartojimą didinimas, gali padėti po truputį keisti situaciją.
Šiauliuose, kur toks komitetas jau veikė anksčiau, pastebėta, kad sumažėjo kai kurių antibiotikų vartojimas, taip pat jų skyrimas vaikams.
LNK Žinių pokalbį rasite čia:
Jau anksčiau „Delfi“ rašė, kad Antibiotikai yra skiriami įvairiausioms bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti – nuo odos ir akių iki kaulų, smegenų ar net kraujo užkrėtimo. Šių vaistų dėka anksčiau mirties nuosprendžiu laikytos ligos, tokios kaip plaučių uždegimai, abscesai (vienoje vietoje susitelkę pūliniai), reumatas, difterija, meningitas (smegenų dangalų uždegimas), osteomielitas (kaulų čiulpų infekcija) ar gyvenimo kokybę smarkiai apribodavę susirgimai, pavyzdžiui, tuberkuliozė, sifilis ir gonorėja dabar yra išgydomi.
Tačiau svarbu paminėti, jog virusinėms bei pirmuonių sukeltoms ar grybelinėms infekcijoms antibiotikai neskiriami. Viena dažniausių antibiotikų vartojimo klaidų, anot klaipėdietės šeimos gydytojos Gaivos Dabravalskienės, ir yra šių vaistų vartojimas esant virusų sukeltoms ligoms, kuomet tokie medikamentai ne tik nepadės, bet dar ir pablogins situaciją.
Antibiotikai išžudo žarnose natūraliai gyvenančias bakterijas ir dėl to gali sutrikdyti virškinimą. Tad svarbu nepiktnaudžiauti antibiotikais ir taip sumažinti jų poveikį gerosioms žarnyno bakterijoms. Taip pat, kaip pabrėžia N. Abraitytė, reikalinga profilaktiškai vartoti probiotikus bei skaidulas – kurios ir yra gerųjų žarnyno bakterijų „maistas“.
Visą ankstesnį tekstą apie antibiotikus rasite čia.