„Visuomenėje tvyro klaidinga nuomonė, kad parazitais galima užsikrėsti tik dėl prastos higienos, tačiau tai netiesa. Parazitai gali užklupti po kontakto su naminiais gyvūnais, valgant neapdorotą maistą, neplautus vaisius ir daržoves. Parazitais galima užsikrėsti ir dėl reguliariai neplaunamų rankų, todėl mažiausi šeimos nariai linkę užsikrėsti dažniausiai. Kai kurie parazitai gali plisti per patalynę, audinius ir kitus paviršius, tad užsikrėtus vienam šeimos nariui, greičiausiai jų turės ir kiti“, – pranešime žiniasklaidai įspėja „Eurovaistinė“ vaistininkė Gabija Kruopytė.
Kas išduoda apie nekviestus svečius?
Žarnyne gyvenantys parazitai, gali plisti ir į kitus vidinius organus – kepenis, tulžies pūslę, plaučius, kraujagysles, ar net smegenis ir akis. Jeigu žarnyne gyvenančios siurbėlės (parazituojantys organizmai) trukdo įsisavinti maistines medžiagas, apsigyvenusios organuose jos gali trikdyti jų veiklą.
G. Kruopytė sako, kad simptomai gali būti įvairiausi ir nesiskiria nuo kitų sveikatos sutrikimų, tad pats veiksmingiausias būdas yra reguliari profilaktinė patikra.
„Apie organizme gyvenančius parazitus gali signalizuoti tokie simptomai kaip viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pykinimas, mažėjantis svoris, dingęs apetitas arba nuolatinis alkis, skrandžio skausmai, nusilpęs imunitetas, mažakraujystė ar net sutrikęs miegas. Be to, apie siurbėles (parazituojančius organizmus) gali signalizuoti ir alerginės reakcijos – bėrimai ir įvairių kūno vietų, ypač išangės, niežėjimas“, – sako vaistininkė ir primena, kad tokie simptomai gali reikšti ir kitas ligas, tačiau jeigu jaučiami bent keli iš jų, rekomenduojama pasitikrinti.
Pasak G. Kruopytės, dažniausiai tie patys vaistai naudojami tiek gydymui, tiek profilaktiškai: „Neretai augintinius turinčios šeimos kasmet profilaktiškai sugeria vaistų dozę. Tačiau prieš perkant vaistus reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku, kadangi skirtingoms amžiaus grupėms dažnai skiriami skirtingi vaistai arba jų kiekiai“.
Lietuviai tikrintis nelinkę
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) parazitologė Daiva Veitienė sako, kad nuo parazitų visiems profilaktiškai tikrintis rekomenduojama bent vieną kartą į metus. Per dirvožemį ir atvirų šaltinių vandenį plinta tokie parazitai kaip askaridės, plaukagalviai ir kačių, šunų, lapių parazitai – toksokaros, echinokokai, alveokokai.
„Žmogus užsikrečia netyčia prarijęs šių parazitų kiaušinėlius. Toksokaroms nustatyti reikalinga atlikti kraujo serologinius tyrimus, jei išsiritusi iš kiaušinėlio toksokarų lerva pakliūna į akį, parazitai apsigyvens ir ten. Žmogus tikrai kreipsis į gydytoją pastebėjęs akyje judančią dėmę, sumažėjusį regos aštrumą ar net žvairavimą. Per maistą irgi galima užsikrėsti toksokaroze, netinkamai termiškai apdorotoje mėsoje yra toksokarų lervų. Lietuvoje nuo 2013 m. iki 2023 m. įskaitytinai, toksokaroze sirgo daugiau nei 500 asmenų“, – pasakoja D. Veitienė.
Pasak specialistės, echinokokozė ir alveokokozė yra itin pavojingos ligos, šiais parazitais gali užkrėsti šunys, lapės, vilkai ir kt. plėšrūs gyvūnai bei neplautos sodo uogos, daržovės.
„Šie parazitai dažniausia vystosi kepenyse ir plaučiuose. Echinokokinė cista gali užaugti iki 30–40 cm dydžio, o alveokokinės cistos yra nuo kelių mm iki 3 cm dydžio. Pastaroji yra pavojingiausia, nes kaip vėžys perauga vidaus organus, kartais pūslelės atitrūksta ir nukeliauja į kitus organus. Nuo parazito kiaušinėlio prarijimo iki ligos išsivystymo gali praeiti keli ar keliolika metų. Pagal sergamumo statistiką, echinokokoze per 2019–2023 m. susirgo apie 300 asmenų, iš visų sirgusiųjų – 57 proc. virš 55 m. amžiaus“, – pasakoja medikė.
Anot D. Veitienės lietuviai nelinkę tikrintis nuo parazitų, jei tikrina, dažniausiai tik šeimoje gyvenančius vaikus. Gydytoja sako, kad reguliariai tikrinti reikia ne tik kraują, bet ir išmatas. Nuo parazitų kiekvienais metais geriausiai tikrintis rudens metu, kadangi vasarą didesnė rizika užsikrėsti nuo sodo gėrybių.