Ilgainiui žmonija tiesiog pamišo dėl higienos. Vaistinių ir parduotuvių lentynos tiesiog lūžta nuo higienai skirtų prekių: pradedant namams tvarkyti skirtomis priemonėmis, baigiant tuo, kas skirta kūno priežiūrai.
Kai kurie žmonės yra apsėsti bakterijų baimės, todėl vengia liestis prie to, kas, jo manymu, yra nešvaru ir ypač dažnai ir kruopščiai plauna bei dezinfekuoja rankas.
Tikėtina, kad germofobų padaugėjo per pandemiją, kuomet visi ypač saugojosi virusų, nuolat plovė ir dezinfekavo rankas. Prisipažinkite, ir dabar dažnas neskubame spausti šviesoforo mygtuko, tikėdamasi, kad kažkas kitas tai padarys pirma.
Vis dėl to per didelis polinkis į švarą, nors ir apsaugo nuo mikrobų, gali ir pakenkti. Ne visas švaros priemones saugu naudoti, o ir ne visų visada ir reikia.
Kokios grėsmės tyko pernelyg didelių švaruolių, kada higienos yra per daug, portalas „Delfi“ teiravosi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros Vanagaitės.
– Higiena padėjo išgyvendinti dalį pavojingų infekcijų ir sumažinti mirtingumą dėl jų. Tačiau ar tiesa, kad per daug higienos gali ir pakenkti?
– Iki antibiotikų atsiradimo dauguma susidūrimų su bakterijomis, ypač pavojingomis, baigdavosi mirtimi. Todėl iš dalies rankų dezinfekavimo priemones – galinguosius bakterijų naikintojus – vertinome taip, kad turėtume naudoti gausiai ir nebijoti pasekmių sveikatai.
Dabar, kai jau teko susidurti su pavojinguoju koronavirusu (COVID-19), šios priemonės tapo nuolatine kasdienio gyvenimo dalimi ir gyvybiškai svarbiu visuomenės sveikatos komponentu. Bet tuo pačiu per pastarąjį dešimtmetį mikrobai mūsų gyvenime užėmė ir naują teigiamą vaidmenį.
Dabar jau žinome, kad be blogųjų mikrobų, kurie gali mus užkrėsti, mūsų kūne yra gausu ir gerųjų bakterijų, kurios padeda virškinti maistą, gali užkirsti kelią autoimuninėms ligoms ir netgi infekcijoms. Tik tokiu atveju atsiduriame kryžkelėje, nes nė vienas antibakterinis vaistas ar priemonė neskiria, kas yra blogai, o kas yra gerai, todėl ką tokiu atveju reikėtų pasirinkti.
Nors jų nematome, milijonai bakterijų gyvena ant mūsų rankų, odos ir žarnyno viduje. Kai naudojame rankų dezinfekavimo priemones, sunaikiname beveik visus ant mūsų rankų gyvenančius mikrobus.
Patarimas būtų: pagalvokite, ką neseniai lietė jūsų rankos. Jeigu praleidote laiką ligoninėje, gydytojo kabinete ar autobuse, kur šalia buvo kosintys ar čiaudintys žmonės, tokiu atveju tikrai galima naudoti specialias rankų dezinfekavimo priemones. Bet jeigu praleidžiate dieną neliesdami per daug kitų žmonių ar daiktų, kurie yra pasiekiami visiems, tai tokiu atveju tikrai nereikia dezinfekcijos. Tai ypatingai aktualu, jeigu turite galimybę naudoti šiltą vandenį ir įprastą muilą.
– Dauguma namuose naudojamų higienos priemonių (skalbiklių, valiklių, ploviklių) yra kvapnios ir turi daug sudedamųjų dalių. Ar tai nėra kenksminga? Gal verčiau rinktis ekologiškas, bekvapes arba savo pačių pasigamintas priemones?
– Palaikoma tvarka ir valymas padeda apsaugoti mūsų sveikatą namuose, mokyklose ar darbo vietose. Tačiau buities ar valymo priemonėse dažnai yra kenksmingų cheminių medžiagų. Tokių ingredientų galima rasti net ir tokiuose gaminiuose, kurie pažymėti kaip „natūralūs“ ar „ekologiški“ – jie taip pat gali sukelti sveikatos problemų.
Daugelis valymo ar namų apyvokos priemonių gali sudirginti akis ar gerklę, sukelti galvos skausmą, prisidėti prie lėtinių kvėpavimo problemų, alerginių reakcijų ir kitų sveikatos problemų.
Kai kurie produktai turi savybę išskirti pavojingas chemines medžiagas – lakiuosius organinius junginius. Tai yra cheminės medžiagos, kurios išgaruoja kambario temperatūroje. Net natūralūs kvapai, tokie kaip citrusinių vaisių, gali paskleisti pavojingų teršalų patalpoje. Todėl visada prieš naudodami valymo priemones perskaitykite visas etiketes ir vadovaukitės instrukcijomis, kad netektų apsigauti vien tik gražiais užrašais.
Taip pat patarimas būtų niekada nemaišyti baliklio ar šios medžiagos turinčios priemonės su valikliu, kurio sudėtyje yra amoniako. Dėl šio derinio susidarančios dujos gali sukelti lėtinius kvėpavimo sutrikimus ir netgi mirtį.
Rekomenduojama taip pat visiškai atsisakyti aerozolinių oro gaiviklių. Kaip saugesnė valymo alternatyva būtų šiltas vanduo ir muilas, soda, kuri tinka šveitimui. O acto ir vandens mišinys puikiai išvalys stiklą.
Naudodami valymo ar buities priemones, gerai vėdinkite patalpas, nenaudokite valymo priemonių mažose, uždarose erdvėse.
– Ar tiesa, kad per didelė švara gali tapti ir alergijų priežastimi, ypač kalbant apie vaikus?
– Tėvai dažnai mano, kad aplinka, kurioje gyvena jų vaikai, turi būti kuo švaresnė. Tačiau norint, kad vaiko imuninė sistema vystytųsi, jis turi būti veikiamas mikrobų.
Kai dar vaikas yra įsčiose, jį saugo motinos imuninė sistema. Gimę ir augantys vaikai turi susikurti savo imuninę sistemą. O tai galima padaryti veikiant mikrobams, kad galėtume išmokyti savo imuninę sistemą atpažinti geruosius ir bloguosius mikrobus.
Ne vienas tyrimas parodė, kad vaikai, kurie auga itin sterilioje ir švarioje aplinkoje, yra labiau linkę susirgti šienlige, astma ir odos alergijomis. Kaime augantys vaikai rečiau serga tokiomis ligomis, negu miesto vaikai.
Todėl išvada tokia, kad dabartiniame išsivysčiusiame pasaulyje esame per daug švarūs. Nuo mažens esame per daug saugomi, kad tik neišsiteptume purvu, nesusidurtume su mikrobais ir bakterijomis. Dėl to organizmo imuninė sistema nėra tinkamai susiformavusi ir gali pradėti save atakuoti, sukeldama autoimunines ligas, o alergijos atveju per stipriai sureaguoti į kitiems atrodančius įprastus dalykus, tokius kaip žiedadulkės ar gyvūnų plaukai.
Reikėtų atsiminti, kad sterilios aplinkos kūrimas nepadės vaikams augti ir sukurti sveikos imuninės sistemos.
– Teko nekart girdėti, kad intymios higienos priemonės gali sutrikdyti mikroflorą ir geriausia praustis vandeniu ir vaikišku muilu. Ar tai tiesa, ar mitas? Kada intymios higienos prausiklius tinka vartoti, o kada geriau atsisakyti?
– Dauguma intymios higienos prausimosi priemonių yra paženklintos ir parduodamos kaip saugios jautriai odai, subalansuojančios pH, natūralios arba drėkinančios, tačiau netinkamai naudojamos tokios priemonės gali sukelti daugiau žalos negu naudos.
Prieš pradedant naudoti tokio tipo priemones reikia atidžiai perskaityti naudojimosi instrukciją. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokios priemonės yra skiriamos tik išoriniam naudojimui, dar kitaip vadinamai vulvos priežiūrai. Visos vulvos dalys yra šios: gakta, lytinės lūpos, varputė, makšties prieangio stormuo ir makšties prieangis.
Makšties vidaus plovimas yra nerekomenduojamas, nes tai gali padidinti bakterinės vaginozės infekcijų riziką. Iš esmės makštis išsivalo savaime, joje yra sudėtinga mikrobų ekosistema, kuri pati išlaiko švarą ir apsaugą, todėl tikrai nereikia pilti nei vandens, nei kitų priemonių.
Vienintelė sąlyga, kada turėtume ką nors tepti ar naudoti specialius tirpalus į makštį, turėtų būti tik pagal gydytojo paskyrimą arba pasikonsultavus su vaistininku, pavyzdžiui, jeigu įtariama tam tikra infekcija.
Daugelyje intymių prausimosi priemonių gausu kvapiųjų medžiagų ir muilų, kurie taip pat gali sutrikdyti pH pusiausvyrą ir išskyrų kiekį. Per dažnas tokių priemonių naudojimas gali sukelti netgi išskyrų trūkumą, kas yra blogiau, nei gausus išskyrimas.
Išskyros keičiasi keičiantis jūsų ciklui ir parodo, kas vyksta mūsų kūnuose. Jos gali pasikeisti ir tapti nemalonaus kvapo, konsistencijos – tai tarsi jūsų sveikatos rodiklis. Todėl bekvapis, švelnus muilas ir šiltas tekantis vanduo turėtų būti jūsų kiekvienos dienos pasirinkimas.
– Dažnas, išsivalęs dantis, naudoja ir dantų skalavimo skystį. Ar tiesa, kad jo dažnai naudoti nereikėtų?
– Burnos skalavimo skysčiai yra įvairių stiprumų ir sudėties, todėl svarbu pasirinkti tą, kuris atitiktų jūsų poreikius. Būtinai laikykitės etiketėje pateiktų nurodymų ir nenaudokite daugiau burnos skalavimo skysčio nei rekomenduojama.
Burnos skalavimo skysčio nurijimas gali sukelti apsinuodijimą, dėl jame esančių cheminių medžiagų ir alkoholio. Alkoholis naudojamas kaip konservantas ir kitų veikliųjų medžiagų nešiklis burnos skalavimo skystyje, o ne kaip antiseptikas.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar sudėtyje nėra natrio laurilsulfato (SLS) dažnai naudojamo dantų pastose ir burnos skalavimo priemonėse, kad skatintų putojimą burnoje. Dėl burnoje atsirandančių opų, bet koks produktas, kurio sudėtyje yra randamas SLS, gali jas dar labiau sudirginti ir sukelti ligos protrūkį, taip pat po chemoterapijų. Jeigu burnos ertmė sujautrėjusi, reikėtų tokių produktų vengti.
Jeigu netyčia nurijote burnos skalavimo skysčio, praskalaukite burną vandeniu ir išgerkite stiklinę pieno.
Kai kurie skalavimo skysčiai, kurių sudėtyje yra fluoro, gali padėti apsaugoti jūsų dantis nuo rūgščių susidarymo burnoje, kurias gamina bakterijos. Tai padės, jeigu naudosite šią priemonę kruopščiai išsivalę dantis šepetėliu ir tarpdančių siūlu.
Fluoro turinti skalavimo priemonė taip pat tinkama, jeigu dažnai džiūsta burna, seilių liaukos negamina pakankamai seilių. Tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokiame produkte nebūtų alkoholio.
Dažnu atveju odontologas gali paskirti burnos skalavimo skystį, jeigu turite dantenų problemų, įtariamas uždegimas. Tokiu atveju yra skiriama priemonė, kurios sudėtyje yra chlorheksidino (CHX) ir jie dažniausiai būna ryškios spalvos su dažikliais.
Tokias priemones rekomenduojama naudoti tik pagal odontologo paskyrimą ir tiek dienų, kiek paskirta, nes tokios priemonės nuo ilgo naudojimo gali sukelti laikinas dantų dėmes. Vaikams iki 6 metų apskritai nerekomenduojama naudoti burnos skalavimo skysčio.
Joks burnos skalavimo skystis nepakeis reguliaraus dantų valymo du kartus per dieną ir siūlo, nes tik tai yra geros dantų higienos pagrindas.
Reguliariai naikinti visų burnoje esančių bakterijų tikrai nerekomenduojama, bet jeigu karts nuo karto norisi to lengvo dilgčiojimo burnoje, mėtos gaivumo, tai tokiu atveju rinkitės švelnesnes antiseptines priemones, tai tikrai bus sveikesnis pasirinkimas.
– Ar gali būti, kad žmonės persistengia ir rūpindamiesi savo oda, tepdami ją įvairiais losjonais, kremais, šveisdami ir pan.? Ar gali būti, kad tų rūpinimosi savimi žingsnių yra per daug?
– Gera asmeninė higiena yra būtina išlikti žvaliems ir sveikiems. Nuo prausimosi duše iki dantų valymo – kasdienis higienos laikymasis. Ir tai darome ne tik tada, kai nusiperkame labai kvepiantį šampūną ar dušo gelį, tai kasdieniai įpročiai, kurie kai kuriais atvejais gali netgi padėti išvengti susirgimo.
Odos higiena padeda nuplauti negyvas odos ląsteles, riebalus, nešvarumus ir apsaugo nuo bakterijų bei virusų susidarymo. Svarbiausia nepamiršti saikingumo, nes po dušo mėgstame pasilepinti įvairiausiomis kosmetikos priemonėmis. Bet visada reikėtų tokias priemones rinktis atsakingai, nes kai sudėtyje yra per daug skirtingų veikliųjų medžiagų – tai jau reiškia perteklinį odos priežiūros tipą.
Nepageidaujamas pojūtis gali atsirasti ir naudojant kelias priemones vienu metu, tokiu atveju gali atsirasti skirtingų medžiagų sąveika ir padidėja tikimybė odos sudirginimui ir alergijai.
Dažnai sulaukiame atvejų, kai atėję pacientai skundžiasi odos sausumu, nors tam tikrą laiką naudojo aliejinio pagrindo dušo gelį ir kūno aliejų. Kartais nutinka taip, kad per ilgai ir dažnai naudojant aliejinio pagrindo kosmetikos priemones mes pradedame jausti atvirkštinį variantą, tai ypač būdinga rožinės ir peroralinio dermatito atvejais. Kai išeina geri rezultatai naudojant priemones, bet, norint pasiekti dar geresnių rezultatų, priemonės per ilgai naudojamos, jos pradeda išgarinti vandenį iš odos. Taip pat pradeda kauptis vandenyje tirpios medžiagos, kurios palaipsniui pradeda dirginti ir erzinti odą. Tai beveik toks pats poveikis, kuris atsiranda ant žaizdos pilant druską.
Todėl svarbiausia visada atsiminti, kad saikas yra svarbiausia ir nemanyti, kad daugiau, tai yra visada geriau.