Pilvo skausmų pobūdžiai ir priežastys
„Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė pasakoja, jog pilvo skausmas yra skirstomas į daugybę skirtingų pobūdžių, kaip antai spazminis pilvo skausmas, kuris gali atsirasti staiga, pamažu aprimti ir vėl suintensyvėti. Pilvo skausmas būna ir tempiamojo tipo, kylantis, kada pertempiami organai ar sutrinka jų kraujotaka. Toks skausmas ar maudimas gali kamuoti gana ilgai – nuo kelių valandų iki keleto parų.
Tenezmų pobūdžio skausmas būna jaučiamas tarpvietėje – jis atsiranda kartu su noru tuštintis ir vėliau stiprėja. Vaskulinis skausmas, dar vadinamas kraujagysliniu, jaučiamas bambos srityje, atsiranda dėl sutrikusios kraujotakos pilvo ertmėje esančiose kraujagyslėse. Iradijacinis pilvo skausmas įvardijamas, kaip „atėjęs“ iš kitur – įvykus apatinės sienos miokardo infarktui gali atrodyti, kad skauda viršutinę pilvo dalį. Taip pat, reikėtų nepamiršti ir paviršinio pilvo skausmo tipo, dažniausiai atsirandančio dėl pilvo sienos patologijos. Jis būna aštrus ir stiprėja susitraukiant pilvo sienos raumenims.
„Dar vienas skausmo pobūdis, daug kam sukeliantis nemažai baimės – somatinis. Tai aštrus, itin stiprus pilvo skausmas, išsiskiriantis tuo, kad pacientai dažniausiai aiškiai gali parodyti, kurią pilvo vietą skauda. Laikui bėgant, šis nemalonus pojūtis plinta, pilvo sienos raumenys įsitempia. Tokio pobūdžio skausmą jaučiantis pacientas stengiasi gulėti ramiai ir nejudėti, kad nepaaštrintų ir taip skausmingų potyrių. Šį skausmą gali sukelti perforavusi skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, ūmus tulžies pūslės uždegimas, apendicitas, įstrigusi išvarža ar pilvaplėvės uždegimas“, – paaiškina šeimos gydytoja.
Įvairaus pobūdžio pilvo skausmus gali sukelti skrandžio, dvylikapirštės žarnos, žarnyno uždegimai ar opaligė, nepraeinamumas, kepenų ligos, tulžies latakų ir tulžies pūslės uždegimai, akmenligė. Taip pat – kasos uždegimas, blužnies infarktas, šlapimo organų infekcijos ar šlapimo takų obstrukcija, pilvo ertmėje esančių kraujagyslių patologija, pilvaplėvės, pilvo sienos uždegimai ar mechaninis pažeidimas. Moterims pilvo skausmą gali sukelti ir ginekologinė patologija bei įvairios fiziologinės būklės.
„Kadangi pilvo skausmas gali kilti dėl įvairių priežasčių, todėl ir komplikacijų sunkumas gali būti įvairus. Jei pilvo skausmą sukėlė uždegiminiai pakitimai, procesas gali išplisti į gretimas struktūras. Jei pilvo skausmą sukėlė išvarža ar žarnyno kraujagyslių trombozė – nesuteikus pagalbos per tam tikrą laiką, vėliau gali grėsti dalies žarnyno pašalinimas. Jei pilvo srities skausmai kyla dėl infekcinių susirgimų – jų negydant, procesas gali išplisti po visą organizmą ir pacientui gali išsivystyti gyvybei pavojinga būklė – sepsis ar sepsinis šokas“, – kalba šeimos gydytoja K. Lebedevaitė ir priduria, jog pajutus pilvo skausmą, lydimą gretutinių simptomų, pagalbos reikia kreiptis nedelsiant.
Neapsieinama be tyrimų gausos
Šeimos gydytoja paaiškina, kad pacientui skundžiantis pilvo skausmu, svarbu tiksliai išsiaiškinti, kur skauda, kokio pobūdžio ir intensyvumo yra jaučiamas skausmas, ar yra lydinčių simptomų, tokių, kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas ir kita. Taip pat, būtina žinoti, nuo ko skausmas užeina ir praeina, nuo ko pojūčiai palengvėja, kiek laiko skauda, kaip skausmas kinta nuo paciento kūno padėties, suvartojamo maisto, ar plinta į kitas kūno sritis.
K. Lebedevaitė pasakoja, kad atsižvelgus į paciento įvardintus duomenis apie juntamą skausmą, atliekamas klinikinis ištyrimas, išmatuojami gyvybiniai rodikliai, nurodantys kraujo spaudimą, širdies susitraukimų dažnį bei temperatūrą. Taip pat gydytojas pacientui apčiuopia viso pilvo ir gretimas sritis, atlieka auskultaciją.
„Kada pacientas skundžiasi skausmais pilvo srityje, jam taipogi atliekami įvairūs testai pilvaplėvės dirginimui įvertinti. Jei įtariamas kraujavimas iš virškinamojo trakto – atliekamas digitalinis-rektalinis ištyrimas. Moterims įtarus ginekologinę patologiją – ginekologinis ištyrimas. Pagal rastus klinikinius požymius, šeimos gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, kurių pagalba būna įvertinamos kasos, kepenų, inkstų funkcijos bei uždegiminiai rodikliai“, – tyrimų eigą vardija K. Lebedevaitė.
Ji pažymi, jog pacientui įtariant infekcinę ligą, paimami atitinkami mikrobiologiniai tyrimai sukėlėjo identifikavimui ir jo jautrumo vaistams nustatymui. Jei kyla įtarimų, kad skausmą sąlygojo šlapimo organų sistemos sutrikimai – atliekamas šlapimo tyrimas.
Echoskopijos baimintis nereikia
Šeimos gydytoja K. Lebedevaitė įvardija, kad pilvo skausmu besiskundžiantiems pacientams medikai dažnai paskiria ir instrumentinius tyrimus: skrandžio ir dvylikapirštės žarnos endoskopiją, kolonoskopiją, pilvo organų rentgenogramą, prireikus – ginekologinį ultragarsinį tyrimą, kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tyrimą, tačiau vienas dažniausių – pilvo organų ultragarsinis tyrimas.
„Ultragarsinis tyrimas, dar kitaip vadinamas echoskopiniu tyrimu, yra visiškai nežalingas sveikatai, kadangi neskleidžia spinduliuotės. Jis – gana nesudėtingai atliekamas ir prieinamas beveik kiekvienoje gydymo įstaigoje. Šio tyrimo metu įvertinamos tiek paviršiuje, tiek giliau esančios struktūros, organų dydis, išvaizda, jų kraujotaka, nustatoma, ar yra papildomų darinių. Echoskopinis tyrimas suteikia informacijos apie struktūrinius pakitimus ir yra itin reikalingas diferencinėje diagnostikoje“, – patikina K. Lebedevaitė.
Šeimos gydytoja pabrėžia, jog prieš pilvo organų ultragarsinį tyrimą reikėtų nevalgyti ir negerti apie 5–6 valandas, iš vakaro nevartoti pilvo pūtimą skatinančių maisto produktų. Jei gydytojas planuoja įvertinti ir urologinę sistemą, prieš tyrimą rekomenduojama nesišlapinti.