Kas yra plaučių embolija?
Visas kraujas žmogaus organizme iš veninės sistemos prateka per plaučius, atiduodamas anglies dvideginį ir įsisotindamas deguonimi. Kai venose dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų (kraujagyslių sienelės pažeidimų, kraujo sąstovio, padidėjusio kraujo krešumo) susidaro krešuliai – trombai –, jie gali atitrūkti ir su krauju nukeliauti į plaučius. Tokie keliaujantys krešuliai, užkemšantys įvairias plaučių kraujagysles, vadinami embolais. Kuo didesnėje kraujagyslėje susidaro krešulys, tuo didesnis embolas nukeliauja į plaučius ir užkemša didesnę plaučių kraujagyslių dalį. Nors įkvėptas oras patenka į embolų paveiktą žmogaus plaučių dalį, organizmas iš ten deguonies negauna. Dėl užkimštų plaučių kraujagyslių jose didėja kraujospūdis, perkraunamas dešinysis skilvelis, o ypač sunkiais atvejais dėl obstrukcinio šoko žmogus gali mirti.
Kaip laiku atpažinti įvykusią plaučių emboliją?
Paprastai į plaučius patekę nedideli krešuliai ištirpsta savaime, todėl žmogus gali nejausti jokių simptomų. Tačiau jeigu plaučių kraujagysles užkemša dideli embolai ir širdies bei kraujagyslių būklė dėl kitų susirgimų nėra gera, žmogui pradeda trūkti oro, išryškėja dusulys, krūtinės skausmas, intensyvėja širdies plakimas, galimas atsikosėjimas su krauju, sąmonės netekimas. Atsiradus šiems simptomams, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Ar vakcinos nuo COVID-19 infekcijos gali paskatinti plaučių embolijos atsiradimą?
Prielaidos manyti, kad vakcinos nuo COVID-19 infekcijos gali sukelti plaučių emboliją, šiuo metu nėra ir tokių duomenų neturime. Kraujo krešėjimo problemas matome, kai žmogus serga sunkia COVID-19 ligos forma. Tuomet pacientams profilaktiškai skiriami kraujo krešėjimą mažinantys vaistai. Visos Lietuvoje naudojamos COVID-19 vakcinos yra saugios ir pačios ligos sukelti negali – jos sukuria imunitetą, kuris organizmą apsaugo.
Kokie yra plaučių embolijos rizikos veiksniai?
Giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija yra kraujagyslių ligos – venų tromboembolijos – klinikinės išraiškos. Tačiau didžiausias šios ligos rizikos veiksnys – įvairios ortopedinės operacijos ir traumos. Taip pat plaučių embolijos tikimybę didina onkologinės ligos, dalis chemoterapinių vaistų, miokardo infarktas, pakaitinė hormonų terapija, geriamieji kontraceptikai, lėtinės širdies ir plaučių ligos ir kt.
Kokia yra šios ligos prevencija?
Svarbiausiai – išlikti fiziškai aktyviems ir vartoti pakankamai skysčių. Žmonėms, susiduriantiems su didele rizika susirgti plaučių embolija ar jau sergantiems šia liga, skiriami kraujo krešėjimą mažinantys vaistai. Persirgus plaučių embolija, dažniausiai šie vaistai skiriami nuo trijų mėnesių iki metų, tačiau daliai sirgusiųjų kraujo krešėjimą slopinančius vaistus tenka vartoti visą gyvenimą.