Onkologinę ligą aptiko atsitiktinai
70-metės p. Adelės kelias per onkologinę ligą prasidėjo netikėtai. Moteris pasakoja pas gydytoją apsilankiusi tuomet, kai pajuto skausmą nugaroje.
„Skaudėjo stuburą, ėjau pas gydytoją neurologą. Jis man pasiūlė apsilankyti pas gydytoją pulmonologą. Man atliko tyrimus ir plaučiuose aptiko naviką. Gydytis pradėjau Nacionaliniame vėžio institute,“ – pasakoja moteris.
Moteriai diagnozuotas III stadijos plaučių vėžys. Žinia apie diagnozę p. Adelei trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus: „Kai sužinojau, kad man vėžys, netikėjau. Maniau, gal ką gydytojai supainiojo. Maniau, kad tai vyksta ne su manimi, o kažkur šalia. Kilo klausimai: iš kur? Kaip?“ – prisimena pacientė.
Šiandien p. Adelė kalba optimistiškai. Garbaus amžiaus moteris džiaugiasi, kad chemoterapijos kursas praėjo sklandžiai, nepykino. Dabar p. Adelei paskirta spindulinė terapija. Moteris negaili pagyrų Nacionalinio vėžio instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus medikams: „Man atrodo, kad jie atiduoda visą širdį. Kai matau, kaip jie rūpinasi pacientais, kokius patarimus duoda, jie savo darbą tikrai išmano. Sakau be jokių pagražinimų ir pataikavimų,“ – mintimis dalijasi moteris.
P. Adelė neslepia: jaunystėje sutraukdavo vieną kitą cigaretę: „Seniau rūkiau. Dabar jau tikrai ne. Kai buvau jauna, studentė, buvo visko. Rūkiau, kol „studentavau“ – 5 metus. Bet ne „vežimais“. Prie kavos, su draugėmis. Žaisdavom su cigaretėmis,“ – pasakoja p. Adelė. Nors dūmo netraukia jau seniai, moteris ragina rūkalius šį įprotį mesti dabar pat.
Proveržis plaučių vėžio gydyme
Anot Nacionalinio vėžio instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo krūtinės chirurgo, prof. Sauliaus Cicėno, per pastaruosius dešimtmečius plaučių vėžio gydymas keitėsi iš esmės.
„Proveržis plaučių vėžio gydyme tikrai įvyko. Prieš 20–25 metus žinojome, kad yra tam tikri vaistai, kuriuos taikant išplitusio vėžio gydymui, galime pasiekti geresnių rezultatų. Kalbėjome apie „auksinį standartą“, tačiau 2000 m. buvo ištirta, jog jo efektyvumas gydant išplitusį plaučių vėžį ar vietiškai išplitusį plaučių vėžį, yra 20 procentų. Tada buvo pradėta ieškoti kitų būtų, kaip galima geriau paveikti šią nepagydomą ligą. Vienas iš būdų – pooperacinė chemoterapija.
Tačiau atlikus tyrimus, buvo pastebėta, kad ši chemoterapija efektyvi ne visiems pacientams. Giliau paanalizavus, buvo aptiktos pirmosios mutacijos: kai navike yra tokios genų mutacijos, kurių chemoterapija neveikia. O štai kiti vaistai – veikia. Tai galima vadinti pirmuoju proveržiu. Dar vienas proveržis – imunoterapija. Buvo atrasti vaistai, kurie slopina imunoreceptorius,“– apie ligos gydymą tada ir dabar pasakoja prof. S. Cicėnas.
Profesorius pabrėžia, kad svarbiausia šią ligą diagnozuoti anksti: „Plaučių vėžį nustačius ankstyvose stadijose ir pradėjus ligą gydyti, galime tikėtis geresnių rezultatų. Naviką galima pašalinti, taikyti pooperacinį gydymą, ir rezultatai ženkliai pagerėja. Kaip plaučių vėžį nustatyti anksti – tai yra šių dienų iššūkis, kadangi ankstyvų simptomų plaučių vėžys neturi. Kai atsiranda simptomai – tai jau yra vietiškai pažengęs arba išplitęs plaučių vėžys,“ – sako prof. S. Cicėnas.
Medikas atkreipia dėmesį, kad ištyrus naviką genetiškai, pacientui galima parinkti jam labiausiai tinkantį individualizuotą gydymą.
„Jeigu anksčiau 10 pacientų, kurie serga plaučių vėžiu ir turi tam tikrą morfologiją, gydėme vienodai, tai dabar 10 pacientų, kurie turi tą pačią morfologiją, gydome skirtingai, priklausomai nuo genetinės naviko raiškos. Būtent genetinė naviko raiška yra pagrindinis dalykas, pagal kurį parenkamas plaučių vėžio gydymas – tiek ankstyvųjų, tiek vėlyvųjų stadijų ligai. Priklausomai nuo genų raiškos, gydymas parenkamas individualiai kiekvienam pacientui. Tai yra pats geriausias būdas už akių užbėgti ligos plitimui, metastazių atsiradimui, vietiniam atkryčiui,“ – apie proveržį plaučių vėžio gydyme pasakoja prof. S. Cicėnas.
Gydytojas krūtinės chirurgas taip pat atkreipia dėmesį, kad NVI pacientai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose klinikiniuose tyrimuose: tai leidžia gauti Lietuvoje dar netaikomą, šiuolaikinį plaučių vėžio gydymą.
„Kartu su kolegomis vykdome daugybę tarptautinių plaučių vėžio klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvaujantys pacientai gauna dar naujesnį gydymą, kurio Lietuvoje dar nėra. Tai puiki galimybė šia liga sergantiems žmonėms gauti šiuolaikinį gydymą. Todėl pacientus, kuriems gydytojai siūlo dalyvauti tokiuose tyrimuose, raginu sudalyvauti,“ – kalba prof. S. Cicėnas.
Kaip gydomas plaučių vėžys?
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė pabrėžia, kad plaučių vėžio gydymo taktika priklauso nuo to, kokios stadijos liga aptinkama.
„Kai nustatoma I ar II stadija, chirurgai gali pašalinti naviką. Žinoma, tai priklauso nuo paciento būklės. Kartais operacinio gydymo skirti negalima. Atsižvelgiant į paciento būklę ir kitas ligas, yra skiriama chemoterapija ir spindulinis gydymas. Plaučių vėžys nėra viena liga – pagal gydytojo patologo atsakymą mes parenkame gydymo taktiką. Pastaruoju metu išplitusiam, metastazavusiam plaučių vėžiui galimas gydymas imunoterapija kartu su chemoterapija. Esant vietiškai išplitusiam plaučių vėžiui, kai negalima operacija, imunoterapiją galima skirti po chemospindulinio gydymo. Gydymas priklauso nuo paciento vėžio ląstelių tipo ir ligos stadijos. Išplitusiu IV stadijos plaučių vėžiu sergantiems pacientams rekomenduojama gydymo kombinacija taikant chemoterapiją ir imunoterapiją. Šiandien Lietuvoje galime ištirti tik dvi plaučių vėžio genų mutacijas. Jas nustačius skiriame individualizuotą gydymą. Labai tikiuosi, kad ateityje galėsime savo pacientams ištirti daugiau nei du vėžio genus ir tada parinkti tinkamą gydymą“ – pasakoja V. Gedvilaitė.
Gydytoja pulmonologė pabrėžia, kad ankstyvosiose stadijose plaučių vėžys paprastai neturi jokių simptomų. Dauguma pacientų yra rūkaliai, kurie ir taip skundžiasi kosuliu. Riziką susirgti plaučių vėžiu didina ilgas buvimas dulkėtose patalpose, darbas su lakiomis, kvėpavimo takams pavojingomis medžiagomis nedėvint respiratorių ir kiti veiksniai.
„Rekomendacija numeris vienas – nerūkyti. Jei rūkote, pulmonologai ir kitų sričių specialistai gali padėti metant rūkyti. Taip pat reikia paminėti ir darbuotojų sveikatos patikrinimą – vieniems jis atliekamas kasmet, kitiems – kas dvejus metus. Jei rūkote, dirbate su kenksmingomis medžiagomis, reikia prašyti gydytojo, kad jums atliktų plaučių rentgenogramą,“ – rizikos veiksnius vardija V. Gedvilaitė.
Anot medikės, nustatyti daugiau ankstyvo plaučių vėžio padėtų prevencinė plaučių vėžio programa, kuri Lietuvoje įdiegta nėra.
„Plaučių vėžio patikros programa vis daugiau atsiranda Europos šalyse. Skirtingos šalys įdiegia skirtingas programas: vienose programa veikia tik rūkaliams, kurie rūko daug metų, kitose – programa priklauso tam tikrai žmonių amžiaus grupei, nepriklausomai nuo to jie rūkė, ar ne. Būtų naudinga šią programą įdiegti ir Lietuvoje. Tai mums leistų nustatyti dažniau ankstyvą plaučių vėžį, tikėtis sėkmingesnio gydymo. Tačiau reikia, kad ir patys pacientai norėtų ateiti pasitikrinti. Pastebime, kad net plaučių rentgenogramos rūkaliai nenori atlikti. Nebent prispiria bėda, kamuoja sunkus kosulys, iškosėjimas skreplių su kraujo priemaiša ar kiti blogėjantys simptomai. Norėtųsi, kad bent kartą per metus rūkantys žmonės nueitų pas šeimos gydytoją ir pasidarytų plaučių rentgenogramą,“ – reziumuoja V. Gedvilaitė.
Ką su plaučiais daro rūkymas?
Nacionalinio vėžio instituto gydytojas krūtinės chirurgas Sigitas Zaremba pabrėžia, kad rūkymas išlieka pagrindine plaučių vėžio priežastimi. „Su tabako dūmais į mūsų organizmą patenka labai daug kenksmingų medžiagų – jų skaičiuojama iki 4 tūkstančių. Iš jų 400–500 gali būti kancerogeninės medžiagos. Šios medžiagos žalos tą pačią sekundę nepadaro, tačiau per tam tikrą laiką sukelia ligų, taip pat – ir plaučių vėžį. Rūkantys žmonės taip pat gali susirgti lėtiniu bronchitu, plaučių uždegimu, tuberkulioze, kitomis infekcinėmis ligomis. Rūkymas sukelia maždaug tris ketvirtadalius visų plaučių ligų,“ – apie tai, kokią žalą organizmui daro rūkymas pasakoja S. Zaremba.
Anot gydytojo, labai svarbus ir rūkymo stažas bei rūkymo intensyvumas: kuo ilgiau ir daugiau žmogus rūko, tuo didesnę riziką susirgti plaučių vėžiu turi.
„Rūkymas plaučių vėžį sukelia ne staiga, liga išsivysto per 20–30 metų, kartais ir vėliau. Didelę įtaką šios ligos atsiradimui turi surūkomų cigarečių skaičius, kiek metų žmogus rūko, ar giliai įkvepia tabako dūmus, kokias cigaretes rūko – su filtru ar be jo. Kuo kiekvienas iš šių faktorių intensyvesnis ir ilgesnis, tuo didėja rizika susirgti plaučių vėžiu,“ – aiškina gydytojas krūtinės chirurgas.
Paskutiniu metu sparčiai populiarėja alternatyvūs tabako gaminiai – elektroninės cigaretės, kaitinamasis tabakas. Jais rūkantieji neretai pakeičia tradicines cigaretes. Ar šie tabako gaminiai mažiau kenkia sveikatai? Anot S. Zarembos, šių produktų poveikis žmogaus organizmui ištirtas per mažai, tačiau žalą sveikatą daro visi tabako gaminiai.
„Elektroninėse cigaretėse ar kaitinamojo tabako gaminiuose kancerogeninių medžiagų yra mažiau, nei įprastinėse cigaretėse. Kadangi nėra dervų. Tačiau alternatyviuose tabako gaminiuose išlieka nikotinas, kuris išlaiko priklausomybę rūkymui. Be to, minėtuose tabako gaminiuose yra daugybė kitų medžiagų, kurios neigiamai veikia mūsų kvėpavimo takus. Elektroninėse cigaretėse ar kaitinamojo tabako gaminiuose yra medžiagų, kuriose yra įvairių metalų, pvz., cinko, nikelio, kurie laikui bėgant, taip pat gali neigiamai paveikti mūsų sveikatą. Svarbu paminėti, kad palyginti su tradicinėmis cigaretėmis, alternatyvūs tabako gaminiai vartojami palyginti neilgai, jie yra nepakankamai ištirti. Reikėtų ne vienerius metus stebėti tokius rūkalius, kad būtų galima daryti išvadas, kaip kitokios cigaretės veikia sveikatą. Tačiau rizika susirgti neabejotinai yra,“ – apie rizikas pasakoja S. Zaremba.
Gydytojas krūtinės chirurgas pabrėžia, kad saugus rūkymas neegzistuoja. Todėl net ir mažai rūkantis žmogus turi didesnę riziką susirgti plaučių vėžiu, nei nerūkantis.
„Nepavojingo rūkymo nėra. Rūkant į mūsų organizmą patenka kenksmingos medžiagos. Be abejo, geriau rūkyti mažiau, nei daugiau. Žmogus, kuris surūko 20 cigarečių per dieną turės didesnę ir greitesnę riziką susirgti plaučių vėžiu, nei surūkantis 5 cigaretes per dieną. Bet rizika susirgti vis tiek yra didesnė, nei visai nerūkančiam žmogui. Taigi, saugaus rūkymo nėra,“ – pabrėžia S. Zaremba.
Anot mediko, mesti rūkyti niekada nevėlu. O kuo anksčiau tai padaroma, tuo labiau sumažėja rizika susirgti tiek plaučių vėžiu, tiek kitomis ligomis. „Mesti rūkyti visada yra gerai. Praėjus 10 metų po to, kai žmogus metė rūkyti, rizika susirgti plaučių vėžiu sumažėja du kartus, palyginti su žmogumi, kuris teberūko. Be to, rūkymas sukelia ir daugybę kitų ligų, pvz., širdies ir kraujagyslių, virškinimo, inkstų ligas, metus rūkyti iki 50 metų, žmogus turi mažesnę riziką susirgti bet kuria, rūkymo sukelta liga,“ – kodėl verta atsisakyti žalingo įpročio vardija gydytojas krūtinės chirurgas.
Anot S. Zarembos, metus rūkyti svarbu būti fiziškai aktyviam, išsimiegoti, sveikai maitintis, vengti buvimo užterštoje aplinkoje. Medikas pabrėžia, kad riziką susirgti plaučių vėžiu didina ir pasyvus rūkymas.