Niežinė erkė plinta tiesioginio sąlyčio metu (nuo odos ant odos) su sergančiu žmogumi arba per užkrėstus erke daiktus (patalynę, rūbus, namų apyvokos daiktus). Niežams plisti padeda netinkamos higienos sąlygos arba jų nesilaikymas.
Svarbiausias simptomas – odos niežėjimas, stiprėjantis atsigulus ir sušilus. Niežėjimą erkės sukelia grauždamos urvelius odoje. Optimali temperatūra niežinėms erkėms gyvuoti yra 37 laipsniai. Erkių takai dažniausiai aptinkami rankų tarpupirščiuose ir ant riešų, tačiau neretai bėrimų būna pažastyse, šlaunų vidiniame paviršiuje, sėdmenų ir krūtų spenelių srityse (ypač moterims), vyrams – išberia genitalijas (kapšelio odą, varpos sritį). Bėrimų gali būti ir kitose vietose.
Užsikrėtus ligos simptomai (stiprus niežėjimas) vidutiniškai atsiranda po vienos ar dviejų savaičių, tačiau gali atsirasti ir po mėnesio ar net trijų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad pagrindinė profilaktikos priemonė nuo niežų yra greitas ligos išaiškinimas ir visų užsikrėtusiųjų gydymas vienu metu. Gydymas nėra sudėtingas – skiriami tepalai arba emulsijos odos tepimui. Rizika užsikrėsti niežais sumažėja, kai laikomasi asmens higienos (nesinaudojama kitų asmenų rankšluosčiais, patalyne, rūbais, reguliariai prausiamasi ir kt.).
Persirgus niežais, imunitetas nesusidaro, todėl galimas pakartotinis užsikrėtimas ir liga.
Sergančiam niežais asmeniui rekomenduojama:
- turėti asmeninį rankšluostį, lovos skalbinius ir atskirą nuo kitų šeimos narių miegamą vietą;
- privalu laikytis asmens higienos taisyklių, naudotis tik individualiais kūno priežiūros reikmenimis; ligonio ir jo lovos baltinius, naudotus 4 dienas, iki gydymo skalbti karštame vandenyje ir džiovinti mažiausiai 60°C temperatūroje arba virinti 1–2 proc. sodos tirpale arba 10 min. su skalbimo priemonėmis nuo užvirimo;
- rūbus, kurių negalima skalbti, lyginti iš abiejų pusių su garu arba talpinti į plastikinius maišus ir laikyti juose 4 paras. Paltus, kailinius ir gaminius iš odos laikyti lauke šiltuoju metų periodu 5 dienas, esant minusinei temperatūrai – 1 dieną;
- sergančiojo būste kruopščiai valyti, plauti dažniausiai liečiamus paviršius: durų rankenas, krėslų atramas.
Minkštus baldus, kilimus siurbti dulkių siurbliu, o plastikinius, metalinius ar medinius paviršius šluostyti 1–2 proc. sodos tirpalu.
Žaislus plauti karštame vandenyje su muilu.
Ilgametės ULAC stebėsenos duomenimis, sergamumas niežais Lietuvoje turėjo mažėjimo tendenciją: 2014 m. užsikrėtusiųjų registruota 1653, o 2019 m. – beveik tris kartus mažiau (554).