Ypač dažnai mažakraujystė pasireiškia vaisingo amžiaus moterims ir vaikams iki 3–5 metų, kurių mityboje yra daug pieno produktų. Vyrams tai – reta būklė. Jeigu mažakraujystė nustatoma vyrui, verta sunerimti, nes tai gali būti net ir vienas iš vėžio simptomų.
„Jeigu vyras ateina su žemu hemoglobinu, sakome: „Ieškokime bėdos“. Dažniausia to priežastis gali būti kraujavimas ir į vyrų mažakraujystę reikėtų reaguoti rimtai“, – tiesioginėje „Facebook“ transliacijoje pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas hematologas Andrius Degulys.
Tarp simptomų – ir gana egzotiški
Žodis „mažakraujystė“ nurodo, kad pas žmogų yra mažai kraujo. Tai yra vertinys tarptautinio pavadinimo „anemija“. Mažakraujystė gali būti ir atskira liga, ir tam tikros ligos simptomai.
„Anemija yra būklė, kai dėl tam tikrų priežasčių žmogaus organizme pradeda mažėti raudonųjų kraujo ląstelių eritrocitų. 30 proc. tos raudonos kraujo ląstelės sudaro baltymas hemoglobinas, kuris išnešioja deguonį po visą organizmą ir leidžia mūsų ląstelėms kvėpuoti“, – paaiškino gydytojas A. Degulys.
Paprastai mažakraujystei diagnozuoti pakanka bendro kraujo tyrimo, kuris parodys hemoglobino koncentraciją. Apie hemoglobino trūkumą byloja tam tikri simptomai.
„Numeris vienas simptomas yra bendras silpnumas, nuovargis, pacientams sunku susikoncentruoti. Tie pacientai pabąla, sako, kad jiems šąla kojos, rankos, pradeda dažnai daužytis širdis, atsiranda taip vadinamoji tachikardija – širdies dūžių padažnėjimas krūtinės ląstoje.
Kai kuriems žmonėms atsiranda liežuvio skausmai, gali būti liežuvio uždegimas. Gali būti ir neramių kojų sindromas, kada pacientas sako: „Žinote, man suka kojas, neturiu kur tų kojų dėti, nežinau, kodėl“.
Taip pat galimi įvairūs egzotiniai simptomai, tokie kaip noras valgyti keistus dalykus, pvz., ledą arba smėlį“, – vardijo simptomus hematologas A. Degulys.
Dažniausios anemijos priežastys
Anemijos priežasčių būna įvairių. Dažniausiai, anot mediko, mažakraujystė pasireiškia, nes žmogui pradeda trūkti tam tikrų vitaminų arba mikroelementų, pvz., vitaminų B12, B1, B6 ar D. Labai dažnai anemiją sukelia geležies stygius organizme, taip pat folio rūgšties deficitas.
Gali būti ir, kad dėl tam tikrų kraujo ligų kaulų čiulpai negamina kraujo ląstelių. Mažakraujystę gali sukelti ir tam tikros imuninės, uždegiminės, skrandžio, žarnyno ligos.
Taip pat anemija gali pasireikšti ir dėl patirtos traumos, pvz., įsipjovus ir netekus daugiau kraujo. Tuomet hemoglobinas irgi bus žemas.
Jeigu nepavyksta rasti mažakraujystės priežasties – taip nutinka maždaug 10 proc. dėl šios būklės tiriamų pacientų, jie turėtų pakliūti pas gydytoją hematologą.
Idealiausia, kad vyrai turėtų 130 g/l ir didesnį hemoglobiną, moterys – 120 g/l. Bet kiekviena laboratorija, pasak mediko, turi savo normas, koks gali būti normalus hemoglobinas – jos gali šiek tiek skirtis.
Nors, kaip minėta, viena dažniausių mažakraujystės priežasčių yra geležies stygius, gydytojas sakė, kad tikrai nereikia visiems skubėti į vaistinę pirkti geležies papildų.
„Pirmiausia, prieš atliekant kokį nors gydomąjį veiksmą, naudojant kokį nors gydomąjį preparatą, reikia nustatyti diagnozę ir sužinoti, ar tos geležies iš tikrųjų trūksta.
Įsivaizduokite, kad jums netrūksta geležies – kaip tik yra per daug, bet nustatyta mažakraujystė. Tokiu atveju pacientams, kurie pradės naudoti geležies preparatą, pasireikš geležies toksiškumas, kuris sukelia kitas problemas, kada geležis pradeda kauptis širdyje, kepenyse, inkstuose.
Prieš pradedant vartoti geležį, reikėtų pasidaryti tyrimą: išsitirti kraują, pasižiūrėti, kokia geležies koncentracija yra kraujyje. Jeigu jos trūksta, turėtume išsiaiškinti, kodėl“, – rekomendavo gydytojas A. Degulys.
Kas trukdo pasisavinti geležį?
Dažniausiai geležies trūksta todėl, kad žmogus šio mikroelemento negauna su maistu. Daugiausiai geležies yra mėsoje, jūros gėrybėse, tam tikruose pupinių šeimos augaluose.
Svarbu prisiminti, kad tam tikri maisto produktai trukdo organizmui pasisavinti geležį.
„Mes žinome, kad pieno produktai slopina geležies patekimą į skrandį. Kadangi kūdikiai paprastai maitinasi pienu, dažnai vaikams, ypač iki 5 metų, gali atsirasti geležies deficitas. Dėl to jie pradeda lėčiau augti, gali atsirasti tam tikrų neurologinių bėdų“, – pastebėjo medikas.
Gali būti ir taip, kad geležies su maistu gauname normaliai, bet jos vis tiek trūksta. Kodėl?
„Dėl tam tikrų būklių, tokių kaip skrandžio uždegimas, skrandžio opaligė, žarnyno uždegimas, disbiozė, tam tikrų gastroenterologinių ligų, tokių, kaip Krono liga, opinis kolitas arba celiakija, irgi geležis nepasisavina taip, kaip reikia. Taigi mes turime išsiaiškinti, ar nėra šitų bėdų“, – teigė gydytojas A. Degulys.
Net 80 proc. atvejų geležies ima trūkti tada, kai žmogus netenka kraujo.
„Jeigu pacientas yra vyresnis kaip 65 metų ir stebime geležies stoką, iki 10 proc. mes diagnozuojame skrandžio vėžį arba storosios žarnos vėžį, nes iš ten pradeda kraujuoti.
Taigi pirmiausia, kai yra geležies netekimas, turime išsiaiškinti, ar pacientas nekraujuoja, ar nėra opos skrandyje, ar nekraujuoja iš šlapimo takų, ar nėra kažkokių miomų, moterims – endometriozės.
Turbūt pačios dažniausios priežastys, dėl kurių trūksta geležies fertilaus amžiaus moterims, yra labai gausios menstruacijos. Tada jos kiekvieną mėnesį netenka geležies ir gauna jos per mažai. Taip po truputį ta geležis mažėja vieną–antrą mėnesį.
Yra dvi grupės mažakraujystės. Viena – kada ji atsiranda labai lėtai, kaip šiuo atveju. Tada žmonės labai gerai mažakraujystę toleruoja: iš pradžių nieko nejaučia, pripranta, sako: „Ai, žinote, aš šiek tiek silpniau jaučiuosi, šiek tiek daugiau noriu miego, man reikia ilgiau pailsėti, darbe labiau pavargstu“. Taip gali būti dėl to, kad hemoglobinas yra sumažėjęs.
Jeigu hemoglobinas staiga sumažėja, simptomai yra visai kitokie – ūmūs. Žmogus gali nualpti, negali atsistoti, yra baisus širdies daužymasis, silpnumas, mieguistumas. Netgi tą patį hemoglobiną turintis žmogus jaus kitokius dalykus, priklausomai nuo to, kaip greitai mažakraujystė atėjo“, – neabejojo gydytojas A. Degulys.
Perpus sumažėjusio hemoglobino nė nepajuto
Medikas prisiminė pacientę su labai žemu hemoglobino kiekiu – jeigu moteriai normalus kiekis yra apie 120 gramų litre (g/l), jos buvo apie 60 g/l. Anot gydytojo, jeigu hemoglobinas nukrenta iki mažiau nei 70 g/l, paprastai reikia perpilti kraują.
„Ta pacientė atėjo, mes padarėme kraujo tyrimą, matome, kad hemoglobinas yra 60 g/l ir aš klausiu: „Kaip jūs jaučiatės?“ O ji man sako: „Žinote, aš visai neblogai jaučiuosi. Bėgau savaitgalį maratoną“.
Taigi yra ir tokių atvejų, kai organizmas taip prisitaiko, nes geležis po truputį krenta, simptomai būna labai iš lėto besiformuojantys ir dažnai žmonės nebežino, ką reiškia turėti normalų hemoglobiną.
Mes šiai pacientei atstatėme hemoglobiną iki normos ir ji man sako: „Aš neįsivaizdavau, kad taip galima jaustis ir taip gyventi, nes taip, kaip aš gyvenau, man atrodė normalu“, – prisiminė gydytojas.
Bent kartą per metus kiekvienas žmogus turėtų pasidaryti kraujo tyrimą, nes yra mažakraujysčių, kada žmogus nejaučia jokių simptomų.
„Net jeigu jaučiatės puikiai, kartą per metus reikėtų padaryti kraujo tyrimą. Jeigu atsiranda kažkokie simptomai, be abejo, ir dažniau“, – rekomendavo gydytojas.
Kaip gauti geležies vegetarams ir veganams?
Kaip minėta, mažakraujystei atsirasti turi įtakos ir įvairūs mitybos būdai, įskaitant vegetarizmą ar veganizmą. Tačiau gydytojas A. Degulys patikino: „Neprivaloma valgyti mėsos, norint turėti normalų kraują ir normalų hemoglobiną. Vegetarai gali puikiai užtikrinti normalias geležies atsargas, tik tai yra daug sunkiau negu tiems, kurie valgo mėsą“.
Gydytojas siūlė vegetarams ir veganams valgiaraštį praturtinti augalinės kilmės produktais, kurie turi daug geležies: žirniais, pupomis, lęšiais, humusu, avinžirniais, įvairiais riešutais, smaližiams tinka juodasis šokoladas, džiovinti vaisiai, abrikosai, slyvos.
Bet, ar galima geležies kiekį organizme atstatyti vien maistu?
„Lengvas mažakraujystes taip, bet dažniausiai ne. Jeigu hemoglobinas pradeda važiuoti į apačią, maistu atstatyti jį labai sunku.
Pacientės dažnai klausia: „Aš nenoriu jokių vaistų. Ar įmanoma viską atstatyti maistu?“ Sakau: „Taip, įmanoma – 10 steikų per dieną ir jūsų hemoglobinas atsistatys“.
Lengvesnis kelias yra išgerti tabletę, kurioje yra koncentruotos geležies. Geležies preparatų yra visokiausių: leidžiamų į veną, geriamų, augalinės kilmės, gyvulinės kilmės – tai galima pritaikyti kiekvienam pacientui“, – sakė gydytojas.
Ar tapti kraujo donoru saugu?
Daugelis žmonių bijo būti kraujo donorais, nes tokiu atveju neteks daug kraujo. Taigi, ar kraujo donorystė yra pavojinga?
Į tai gydytojas A. Degulys atsakė: „Kraują mūsų organizme gamina kraujo gamykla – kaulų čiulpai. Jie dažniausiai veikia puikiai, sugeba kraujo pagaminti.
Tiems žmonėms, kurių mityba pilnavertė, donuoti kraują galima taip dažnai, kaip rekomenduoja Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos taisyklės: kas 3–4 mėnesius.
Bet kokiu atveju, kai donorai atvyksta į Kraujo centrą, jiems atliekamas kraujo tyrimas. Mes matome: jeigu hemoglobinas yra normalus, šie pacientai gali donuoti. Jei hemoglobinas yra pamažėjęs, tais donorais pasirūpina mūsų Kraujo centro gydytojai“.