Šalia vaiko – ištiestos rankos atstumu
Tiek vaikai, tiek suaugusieji bus saugūs prie vandens jeigu žinos galimus pavojus, taisykles ir pasekmes, galinčias ištikti tų taisyklių nesilaikant. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro Neformalaus ugdymo mokytoja metodininkė bei plaukimo trenerė Žana Skridlienė, mokydama šeimas pramogauti kartu, atkreipia dėmesį, kad saugiausia, kai tėvai žino savo pareigas, o vaikai – atsakomybes.
„Prižiūrint vandenyje žaidžiančius vaikus visų pirma reikia nenuleisti nuo jų akių – knygos skaitymas ar naršymas telefone gali būti pražūtingi. Geriausia šalia vaiko būti ištiestos rankos atstumu, nes realybėje dažnai nebūna kaip filmuose, kai vaikui bėdoje pavyksta šauktis pagalbos ir mojuoti rankomis. Atkreipčiau dėmesį ir į tai, kad gelbėtojai paplūdimiuose žmones gelbsti, o ne prižiūri pramogaujančius vaikus. Galiausiai, tėvams reikia prisiminti, kad pripučiami ratai, čiužiniai, rankovės nėra gelbėjimosi, saugumo priemonė. Iš tiesų yra priešingai – tai tiesiog žaislai, kurie gali apsiversti ar išsileisti sukeldami pavojų vaikui“, – sako Ž. Skridlienė
Pavojaus akimirką – pagalba sau
Leidžiant laiką vandenyje gali nutikti ir taip, kad nelaimė ištiks ne šalia esantį draugą ar vaiką, o mus pačius. Dažniausiems atvejams Ž. Skridlienė turi vadinamuosius „žaibiškus“ patarimus, kurių laikymasis gali pagelbėti pavojingose situacijose. Pavyzdžiui, raumenį sutraukus mėšlungiui galima atsigulti ant nugaros, ištempti raumenį ir plūduriuojant luktelėti, kol spazmas atslūgs. Gurkštelėjus vandens ir užspringus patariama plūduriuoti vertikaliai, kad būtų patogu atsikosėti ir plaukti toliau. Kažko išsigandus ir supanikavus galima pabandyti nusiraminti giliai ir ritmingai kvėpuojant. Anot trenerės, visi šie patarimai yra pritaikomi, tačiau jokios teorinės žinios nepadės nepasimesti stresinėje situacijoje, neturint praktinių plaukimo įgūdžių.
„Pirmas ir svarbiausias aspektas, padėsiantis saugiai jaustis prie vandens – įvertinti, ar iš tiesų mokate plaukti. Suaugusieji turi gebėti nuplaukti 400 metrų be sustojimo arba plūduriuoti vandenyje mažiausiai 30 minučių. Pasitikėjimas savo jėgomis vandenyje pavojingose situacijose leidžia mažiau panikuoti ir lengviau priimti tinkamus sprendimus“, – sako Ž. Skridlienė.
Suaugusiųjų traumos – didesnės, vaikų – dažnesnės
Pavojai prie vandens gali tykoti labai įvairūs, tačiau dažniausi – netikėtas įkritimas į vandenį, nepažįstamas krantas ir dugnas, srovės, duobės, savo jėgų pervertinimas, mėšlungis. „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas pastebi, kad nelaimingų atsitikimų ir traumų priežastys priklauso dar ir nuo žmogaus amžiaus. Pavyzdžiui, paaugliai bei suaugusieji dažniau nukenčia demonstruodami nardymo ir šuolių į vandenį įgūdžius. Taip pat net lengvas svaigulys nuo alkoholio gali tapti nelaimės vandenyje priežastimi. Štai mažamečiai dažnai nukenčia dėl suaugusiųjų pasitikėjimo vyresniais vaikais – nelaimės atveju vyresnis draugas gali nespėti arba nemokėti suteikti pagalbos kitam vaikui.
„Pastebime, kad mažamečiai vaikai susižaloja dažniau, pavyzdžiui, žaidžiant jie įsipjauna delnus, pėdas į krante ar aplinkui vandens telkinį besimėtančias aštrias šakas, akmenis, šukes – tokiais atvejais žaizdas kartais prireikia ir chirurgiškai susiūti. Vaikai taip pat pasitempia raiščius, sausgysles, tačiau dažniausiai pavyksta išvengti didesnių traumų. Suaugusieji, be visų išvardintų, dažniau patiria rimtesnius sužalojimus – tai yra įvairūs kaulų lūžiai, ilgalaikius padarinius lemiančios smegenų ir stuburo traumos. Skaičiuojame, kad susižalojus tiek vaikui, tiek ir suaugusiajam paprastesnių traumų atveju draudimo žalos dažniausiai gali svyruoti nuo 200 iki 500 EUR, o susižalojus rimčiau – nuo 500 iki 1500 EUR“, – sako M. Balinskas.