Pasak Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos gydytojo Raimundo Golubevo, daugiadalykio konsiliumo metu buvo nuspręsta prieš operaciją atlikti pakartotinį tyrimą, kad būtų aiškios melanomos išplitimo ribos, rašoma pranešime spaudai.
„Paaiškėjo, kad navikas išplitęs per daug, o planuojama operacija būtų per daug radikali ir fiziškai žalojanti. Reikėtų pašalinti smilkininį apatinio žandikaulio sąnarį bei dalį apatinio žandikaulio. Būtų pažeistas veido nervas, o tai reiškia, kad žmogus negalėtų užmerkti vienos akies, nebegalėtų šypsotis ir atlikti kitų veido mimikų, būtų sutrikdyta kramtymo funkcija. Gyvenimo kokybė pablogėtų tiek fiziškai, tiek emociškai, – aiškino gydytojas chirurgas. – Gavome tyrimų atsakymus iš histologų, kurie patvirtino, kad pacientui galima taikyti imunoterapiją. Buvo nuspręsta, kad pirmiau reikia išbandyti gydymą medikamentais.“
Medikamentinio gydymo veiksmingumu netrukus įsitikino ir pacientas Algirdas. Pasak jo, pradėjus vartoti vaistus darinys mažėjo dienomis, o po mėnesio darinio beveik nesimatė.
„Taikius šiuolaikišką išplitusios melanomos gydymą taikinių terapija, teigiami gydymo rezultatai buvo pastebimi labai greitai. Pacientas kas mėnesį turėjo atvykti konsultacijoms, buvo atidžiai stebimas. Po 8 mėnesių naviko beveik nebeliko“, – pasakoja Algirdą gydęs Kauno klinikų gydytojas onkologas-chemoterapeutas Henrikas Gintautas Čeida.
Nors gydymas medikamentais buvo sėkmingas, vienintelis būdas pašalinti visas likusias vėžines ląsteles – chirurginis gydymas. „Kai navikas pakankamai sumažėjo, buvo nuspręsta, jog operaciją atlikti saugu, – teigia R. Golubevas. – Navikas ir likusios vėžinės ląstelės buvo pašalintas su paausio seilių liauka, išsaugant veido nervą. Dėl to nenukentėjo nei nervo funkcija, nei estetinis vaizdas“, – kalba vienas iš operaciją atlikusių gydytojų chirurgų.
Tokios operacijos, kai šalinama paausio seilių liauka, Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje atliekamos jau ne vienerius metus, tačiau kartu pašalinti išplitusią melanomą sveikų audinių ribose (tam kad neliktų vėžinių ląstelių), buvo iššūkis.
„Šešias valandas trukusi operacija buvo techniškai sudėtinga, tačiau dirbant profesionalų komandoje tokie iššūkiai įveikiami. Mes dirbome kartu su gydytoja chirurge Dovile Kučiauskiene ir gydytoju chirurgu Tadu Keizeriu“, – gerais rezultatais džiaugiasi R. Golubevas.
Pasak gydytojo onkologo-chemoterapeuto, šiuo metu paciento liga suvaldyta, gydymas buvo sėkmingas. Tačiau jis yra reguliariai stebimas dėl galimo piktybinės ligos atkryčio“.
„Su šeima esame labai dėkingi gydytojams H. G. Čeidai, R. Golubevui, D. Kučiauskienei ir T. Keizeriui bei visam ligoninės personalui. Kai pirmą kartą atvykome, išgirdome liūdnas prognozes, tačiau gydytojai dėjo visas pastangas, kad tos prognozės neišsipildytų ir šiandien esu sveikas“, – su džiaugsmo ašaromis akyse kalbėjo Algirdas.