Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Organinės chemijos katedros profesorius dr. Albinas Žilinskas sako, kad per pastaruosius 5 metus Europoje fiksuoti keli atvejai, kai žmonės apsinuodijo moliūginėmis daržovėmis (daugiau šiuokart kalbėsime apie cukinijas, mat jos keliančios daugiau rizikos).
Profesorius pasakojo, fiksuota, kad cukinijos valgiusi pora apsinuodijo – žmona išgyveno, vyras mirė, abiem buvo apie 80 metų. Kitas atvejis – Prancūzijoje, taip pat garbingo amžiaus moterys nuo cukinijos nenumirė, tačiau įvyko toks šalutinis poveikis: po dviejų savaičių jos nupliko.
A. Žilinskas ir kiti pašnekovai pabrėžia – tai įvyksta retai, tačiau apie tai žinoti tikrai naudinga.
Kaip apsinuodijama cukinija?
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Apsinuodijimų skyriaus vedėja gydytojas Laima Gruzdytė sako, kad cukinija apsinuodyti galima tik tada, kai ji yra karti.
„Nuodas, kuris gali sukelti negalavimus, yra kukurbitacinas. Jis turi kartų skonį ir didesnis jo kiekis gali sukelti virškinamojo trakto dirginimą, atskirais sunkiais atvejais gali kilti virškinamojo trakto pažeidimas, panašus į cheminį nudegimą, gali atsirasti kraujavimas iš virškinamojo trakto, atsirasti žaizdos ir t. t., – sakė gydytoja L. Gruzdytė. – Jeigu valgome normalias cukinijas, kurios neturi jokio kartaus skonio, tai tokiu atveju tikrai neapsinuodysime.“
Cukinija dažniausiai vartojama termiškai apdorotas, tačiau karštyje pavojinga medžiaga nežūsta, tad patariama cukiniją paragauti dar prieš gaminant. Jei cukinijoje bus kukurbitacinų, jų kartų skonį pajusite iškart. Jei cukinija karti – ji netinkama maistui, tad vienintelis kelias – ją išmesti.
Svarbu atkreipti dėmesį vyresniems žmonėms
Kaip sako gydytoja, apsinuodijimai cukinija ar kitomis moliūginėmis daržovėmis pasitaiko retai, nes paragavę apkartusių daržovių žmonės tai iškart pajaučia ir atsisako valgyti.
Visgi, VU profesorius A. Žilinskas akcentuoja, kad senyvo amžiaus žmonės kartumo gali ir nepajusti. Kaip rodo duomenys, dažniausiai apsinuodiję kukurbitacinu ir yra garbingo amžiaus žmonės.
„Vyresni žmonės, jei nori valgyti cukinijų, pirma reikia duoti paragauti jauniems, ar tikrai nekartu, – sako profesorius. – Vyresnių žmonių skonio receptoriai yra susilpnėję, tad kartumo jie gali nepajusti. Šiek tiek gali jausti, bet gali nepagalvoti – gal nuo pasibarstytų pipirų kartu.“
Kaip ši medžiaga susidaro?
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius dr. Gintaras Valinčius papasakojo, kaip kukurbitacinas susidaro moliūginėse daržovėse ir kaip sodininkams to išvengti.
Kukurbitacinai iš tiesų yra medžiagų grupė, iš viso jų yra žinoma daugiau nei 20 variantų. Kai kurie iš jų labai toksiški, dėl tam tikrų aplinkybių besikaupiantys moliūginėse daržovėse.
G. Valinčius sako, kad augalai dažniausiai turi priešų – žolėdžių. Einantys pro šalį jie dažniausiai valgomą augalą nori suėsti. Šiuo atveju, evoliucijos metu, augalai genetiškai koduoja medžiagas, 9-10 genų, kurie atsakingi už kukurbitacinų biosintezę.
„Tie genai įjungiami ir tos medžiagos pradeda kauptis augalų vaisiuose, kai augalas patiria stresą. Jis gali būti tada, kai, pavyzdžiui, koks katinas ėjo pro šalį ir grybštelėjo lapą arba, tarkime, nuvalgo kokios ožkos, – pasakojo G. Valinčius. – Sodininkai mėgėjai dažniausiai susiduria su tokiu streso faktoriumi, kaip sausos. Ši vasara ypatingai tam buvo nepalanki.“
Šią vasarą buvo ne tik tropinių dienų ir naktų, bet ir labai šaltų naktų ir vasarai nebūdingų vėsių dienų. Tokie drastiški pokyčiai, o taip pat ir nepakankamas vandens kiekis daržovei sukelia stresą, dėl kurio ir kaupiasi kukurbitacinas.
Ekstremalios sąlygos ypač pasijuto toms daržovėms, kurios auginamos šiltnamiuose, kai termometro stulpelis kartais parodydavo kone 50oC laipsnių.
Temperatūra aukščiau nei įprasta gali pakilti ir daržoves auginant lauke, tačiau, pavyzdžiui, jei netoliese yra siena, kompostinė dėžė ar kt. objektas, tos vietos temperatūra gali dar padidėti.
Nuo aplinkos poveikio labiau kenčia senovinės daržovių veislės ir kukurbitacinas jose kaupiasi daugiau. Naujai išveistose veislėse neretai ši savybė kaupti kukurbitaciną būna pašalinta.
Visgi, jei cukinijas auginate lauke ar šiltnamyje, dar nereiškia, kad kukurbitacinas garantuotai susikaups.
Kukurbitacinas agurke yra mažiau toksiškas. Jei ir suvalgysite visą agurką, nieko neatsitiks. „Vaikui gali suskausti pilvuką, tačiau vaiko nepriversite karčių agurkų valgyti“, – sako G. Valinčius.
Kaip išvengti kukurbitacino susidrymo?
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius dr. G. Valinčius sako, moliūginėms daržovėms, kiek galima, reikia sudaryti palankias sąlygas, kad nebūtų ekstremalių temperatūros pokyčių, staigių skersvėjų ir pan.
„Atvirame grunte nėra tokių ekstremalių svyravimų kaip šiltnamyje“, – sako G. Valinčius.
Norint išvengti kukurbitacino susidarymo daržovėse, kai karšta ir mažai kritulių, G. Valinčius pataria augalus laistyti, bet svarbiausia – po nedaug ir dažnai. Jei laistysite daug ir retai, norimo rezultato nepasieksite.
Ką daryti apsinuodijus?
Gydytoja L. Gruzdytė sako, kad, jei per klaidą visgi suvalgėte karčios daržovės, apsinuodijimo sudėtingumas gali būti labai įvairus. Gali pasireikšti viduriavimas, vėmimas, bendras silpnumas. Vieniems šie simptomai gali pasireikšti nestipriai ir užteks gydymosi namuose, kitiems gali prireikti ir medikų pagalbos. Ypač atidžiai reikėtų stebėti vaikus ir senyvus žmones.
Jei supratote, kad suvalgėte karčios cukinijos ar kitų moliūginių daržovių, kuriuose galėjo būti kukurbitacino, reikėtų stebėti savo būklę, vartoti daug skysčių.
„Jeigu vėmimas kartojasi, žmogus netenka skysčių; prasideda vėmimas arba viduriavimas su kraujo priemaišomis, tai tokiu atveju, be abejo, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą“, – pataria gydytoja.
Daug privalgius kukurbitacino gali tekti plauti skrandį.
„Tai yra pakankamai reti atvejai, kartus skonis sulaiko nuo tokios cukinijos vartojimo. Ne kiekvienas suvalgytas karčios cukinijos gabaliukas pasibaigs tuo sunkiu apsinuodijimu“, – sako L. Gruzdytė.