Tam pritaria ir Lietuvoje vis labiau populiarėjančių gongų maudynių vedėjas Tomas Ivanauskas. Jau tūkstančius metų gongai skamba rytų šalių šventyklose, taip padėdami žmonėms atrasti dvasinę ramybę.
Kaip teigė sveikatos ir sveikos gyvensenos laidos „Sveikas rytojus“ pašnekovas, gydymas gongų pagalba senesniais laikais buvo tiesiogiai susietas su tuometiniu tikėjimu apie patį žmogų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Šventyklose gongais buvo grojama 108 kartus, nes buvo manoma, kad žmogus turi 108 skirtingas problemas“, – pasakojo T. Ivanauskas.
Teigiama, kad po garsų maudynių atsiranda darnos jausmas, laimės būsena, minčių tyla, problemos švelnėja, ateina ramybės jausmas.
Anot pašnekovo, tai labai svarbu kiekvienam, o ypač – sergančiam žmogui.
„Jeigu sergama kažkokiomis ligomis, pirmiausiai norisi atsipalaiduoti ir atsikratyti streso. Reikia turėti įrankius, kurie tai padeda padaryti. Tokiu atveju galima pradėti nuo meditacijos“, – mintimis dalinosi gongų maudynių vedėjas.
Fizikiniai dėsniai patvirtina, kad gilūs ir galingą vibraciją turintys garsai priverčia atitinkamai rezonuoti šalia esantį objektą. Buvo pastebėta, kad esant vibracijoms, sinchronizuojasi šalia esančių švytuoklių rodyklės.
Kaip teigė Tadas, žmogaus organizmas tokioje būsenoje tarsi susiderina.
„2015 metais Slovėnijoje buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad garso vibracijų naudą žmonės pajautė būtent nusiraminimo būsenoje. Jie jautė gijimą, palengvėjimą. Žmonės taip pat liudijo apie pagerėjusią fizinę ir psichinę sveikatą“, – apie gongų garsų naudą pasakojo vyras.
Tiek tradicinė Vakarų, tiek Rytų medicinos per savo gyvavimo tūkstantmečius turi sukaupusios daug žinių apie sunkių ligų gydymą.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto maisto saugos ir kokybės katedroje su mitybos analize dirbanti profesorė dr. Loreta Šernienė teigė, kad netradicinės medicinos vaidmuo sveikatai gali būti labai reikšmingas. Mokslininkė jau 20 metų domisi ajurveda – tradicine Indijos medicina, kurios pagrindinis žvilgsnis nukreiptas į ligų prevenciją.
Anot profesorės, ją galima susikurti labai paprastais, žemiškais, bet ne visuomet populiariais būdais.
„Prevencija sudaryta iš labai paprastų dalykų, kurie mažai žinomi mūsų bendruomenėje. Pavyzdžiui, mityba turi būti parinkta pagal žmogaus konstitucinį tipą, nes mes kiekvienas gimstame tam tikro kūno sudėjimo ir tam tikros proto sandaros. Taip pat svarbus yra atitinkamas dienos režimas. Reikėtų laiku keltis ir anksti eiti miegoti. Svarbu kokybiškas miegas ir ramus protas. Taip pat svarbu žinoti, kaip elgtis su savo kūnu, kaip jį prižiūrėti: naudoti įvairius aliejus, valyti liežuvį, daryti daugybę kitų dalykų. Be abejo, ajurveda išskiria reikalingumą ir kasmetiniam kūno valymui – pančakarmai“, – Rytų medicinos principais dalinosi L. Šernienė.
Pančakarma – plačiai ajurvedoje naudojama organizmo valymo procedūra, susidedanti iš penkių dalių, kurias parenka ajurvedos gydytojas.
Profesorė teigė, kad toks kūno valymas duodavo labai didelės naudos žmogaus organizmui.
„Kasmetinis sezoninis valymas užtikrindavo gerą sveikatą, todėl jos nereikdavo taisyti. Dabar matome, kad žmonės serga sunkiomis ligomis. Dauguma jų, manau, užleisto, ilgai neprižiūrėto mūsų organizmo pasekmė“, – kalbėjo L. Šernienė.
Visgi, onkologinėmis ligomis serga viso pasaulio žmonės. Profesorė L. Šernienė sako, kad sunki liga tarytum žadintuvas praneša, kad metas organizmui padėti. Žinoma, pirmiausia reikia pasikliauti gydytojų paskirtu gydymu.
Anot pašnekovės, greta to reikėtų pamąstyti, kaip pakeisti savo netinkamus įpročius ir sau padėti.
„Manoma, kad ligos atsiranda dėl netinkamos elgsenos ir gyvensenos. Žmogus, koreguodamas mitybą, dienos režimą, gali stipriai palengvinti savo būklę, o kai kuriais atvejais – ir išsigydyti nuo sunkių degeneracinių ligų“, – apie pagalbą sau kalbėjo L. Šernienė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos profesorė, kinų medicinos lektorė Dalia Sekmokienė, kalbėdama apie sunkių ligų gydymą, teigė, kad jei šias žinias apjungtume su šiuolaikine medicina, galėtume pasiekti daug geresnių rezultatų.
„Rytų ir vakarų medicinos sintezė kovoje su onkologinėmis ligomis gali labai daug. Mes į savo darbą turime įdėti atsakingumo, kūrybiškumo, džiaugsmo, mąstymo, širdies, nes visa tai gydo. Kad visa tai suprasti, reikia įsigilinti į Rytų filosofiją ir ją apjungti su vakarietiškais gydymo metodais“, – kalbėjo profesorė D. Sekmokienė.
Profesorė pabrėžė, kad dažnam žmogui reikia iš esmės pakeisti savo įpročius.
„Reikia nepamiršti, kad liga yra kelias. Žmogus ilgai neteisingai mąstė, turėjo įtemptus, neskaidrius jausmus, neteisingas buvo jo veikimas: miegas, valgymas ir visa kita. Norint ateiti į sveikatos kelią, reikia keisti mintis, jausmus, gyvenseną, fizinio kūno puoselėjimą. Tik tada žmogus pasveiks. Gydytojas turi žmogui pasakyti, kad šiame kelyje jam padės, bet patį kelią turi nueiti jis pats“, – mintimis dalinosi D. Sekmokienė.
Profesorė įvardino ir vieną labai svarbų aspektą, padedantį sustiprinti gydymo rezultatus.
„Kinų medicinoje seniai buvo žinoma genų raiška. Dabar tai specialiomis ideogramomis įrodė ir Oksfordo universitetas. Buvo nustatyta, kad sociumas ir mintys lemia mūsų genų raišką. Jų pažaida sukelia autoimunines onkologines ligas. Kinų medicina teigia, kad susirgus reikia gydyti visą žmogų. Reikia gydyti ne tik kūną, bet ir atkreipti dėmesį į visa tai, kas daro jį sveiku: mankštą, dienos režimą, naudojamus papildus, jausmus, mąstymą bei mintis“, – kalbėjo profesorė.
Žinoma ir tai, kad genų raiškai didelę įtaką daro ir suvartojamas maistas.
„Oksforde ir daugumoje Lietuvos universitetų gyvensenos medikai rengia seminarus ir aptaria homeopatijos, akupunktūros naudą. Visa tai yra kinų medicinos metodai, padedantys įsilieti į bendrą integralinę mediciną ir padėti sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms. Specialios dietos pagalba gyvensenos medikai sugeba pakeisti genų raišką. Tokioje dietoje galima rasti labai daug bioflovonoidų – fenolinių junginių, esančių spalvotose nekrakmolingose daržovėse“, – pasakojo D. Sekmokienė.
Žinoma, nuolat skubančiam žmogui ne visuomet pavyksta maitintis sveikai ir gauti visus reikiamus vitaminus. Anot profesorės, tokiu atveju pagalbos galima ieškoti papilduose, kurie daro teigiamą įtaką organizmui.
Tam pritarė ir laidoje kalbėjusi vaistininkė Asta Trumpienė.
„Tiek vakarų, tiek rytų medicina sutaria, kad žmogus visas sveikatai reikalingas medžiagas turėtų gauti iš gamtoje randamo maisto. Deja, puikiai žinome, kad šiandien sveikatai naudingų medžiagų atžvilgiu mūsų mityba yra nepilnavertė. Todėl nuolat sergame, jaučiame nuovargį, vis stinga jėgų. Šiuo atveju, aš atkreipčiau dėmesį į polifenolius“, – kalbėjo specialistė.
Polifenoliai – tai ypatingi antioksidantai, kurie vaisiams ir daržovėms suteikia ne tik aromatą, bet ir spalvą. Jie yra gyvybiškai reikalingi žmogaus organizmui.