Pasak Santaros klinikų Pulmonologijos centro vadovo prof. Edvardo Danilos, piktnaudžiauti eteriniais aliejais ir oro drėkintuvais, kai tokiu oru kvėpuojama visą dieną, tikrai nereikėtų, mat tai kenkia plaučiams.
„Plaučiai yra skirti įkvėpti tik švarų, normalų orą. Kuo daugiau įvairiausių medžiagų įkvepiama, tuo didesnis žalojantis poveikis, net išauga rizika genetiniams ląstelių pokyčiams“, – sakė profesorius.
Negana to, išauga infekcijų rizika.
„Kalbant konkrečiai apie vandens garintuvus, kyla didelė infekcijų rizika. Garintuve yra vanduo, dažniausiai jis būna drungnas. Netikiu, kad visi, kurie juos naudoja, po naudojimo prietaisą kruopščiai išplauna ir sterilizuoja. Tai reiškia, kad jame lieka drėgmė. Kur yra drėgmė, ten atsiranda bakterijų mitybinė terpė“, – kalbėjo gydytojas pulmonologas.
Jei oro drėkintuvas paliekamas neišplautas, žmogus gali užsikrėsti net legionelioze.
„Daugumai gerai žinomos legionelės gyvena vandenyje. Jei jos patenka į garintuvą, o žmogus kvėpuoja garinamu oru, legionelės pateks tiesiai į plaučius ir sukels legioneliozę“, – sakė profesorius.
Į oro drėkintuvus mėgstama įsipilti ir eterinių aliejų. Tačiau, pasak pašnekovo, reikia prisiminti, kad žmogaus plaučiai nėra skirti kvėpuoti aliejumi.
Kvapas bet kokiu atveju, pasak profesoriaus, yra kažkokia medžiaga. Priklausomai nuo to, kokio dydžio tos medžiagos lašelis, jis gali patekti į plaučius arba ne. Jei lašelis gana stambus, žmogus kvėpuoja nosimi, į plaučius medžiaga nepateks.
„Laimei, visų aliejų lašeliai yra gana stambūs, jei žmogus kvėpuoja nosimi, didžioji dalis aliejaus lašelių nusėda nosyje ir į plaučius nepatenka. Visgi, jei kvėpuojama burna, arba prietaisas generuoja itin mažus aliejaus lašelius, tai tikrai negerai.
Nosis sudaryta iš kriauklių, iš pradžių oras per nosį keliauja į viršų, tada žemyn. Taip oras per plaukelius ir kriaukles yra filtruojamas. Kvėpuojant per burną filtro nėra, oras keliauja tiesiai į plaučius“, – kalbėjo prof. E. Danila.
Tad kaip tinkamai sudrėkinti sausą orą?
„Pats paprasčiausias būdas yra atidaryti langą ir išvėdinti patalpą. Jei kitaip neįmanoma, dar galima dėti šlapią rankšluosti ant radiatoriaus. Tai bus tikrai geriau nei kažką garinti, nes garintuvas yra puiki terpė veistis bakterijoms“, – sakė pašnekovas.
Tad, pasak profesoriaus, kasdien naudoti eterinius aliejus, oro drėkintuvus ar net kvepiančias žvakes tikrai nevertėtų.
„Kai yra proga, užsidegti kvepiančią žvakę ar eterinių aliejų pakvėpinti, nemanau, kad tai taptų didele problema. Bet kasdien to daryti tikrai nereikėtų“, – sakė prof. E. Danila.
Apie eterinius aliejus kiek anksčiau „Delfi“ yra rašęs ir šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Pasak gydytojo, žmonės dažnai klaidingai tikisi, kad panaudojus didelę eterinio aliejaus koncentraciją, ši išnaikins virusus.
„Nepasieksite jūs tokios koncentracijos kambario ore. Bent jau jei norite ir patys tame kambaryje likti neuždusęs. Ir dezinfekuoti reikia ne kambario orą, bet ten esančius žmones. Nes virusai ne orlaiviai – patys neskraido, iš savo paleidimo aikštelių juos išspjauna ir iščiaudi aplinkiniai“, – rašė V. Morozovas.
Tuo metu kiti, pasak gydytojo, sugalvoja kvėpuoti virš garų su eteriniu aliejumi.
„Jeigu jums daugiau nei dveji metai ir neturėjote alergijų tam, ką kvėpuosite – pirmyn. Esate pakankamai suaugęs, kad suprastumėte, kada jau per stipriai garinate, o ir perdozavęs neuždusite. O štai mažas vaikas gali gauti a) toksišką dozę per gleivines, b) kvėpavimo takų nudegimą ir spazmą. Ir prireiks skambučio greitajai pagalbai. Geriau nuolatinis nedidelis poveikis savo gleivinėms, kad jos liktų drėgnos, švarios ir sveikos, nuolat stimuliuojamos nedideliu kiekiu naudingų molekulių, nei trumpalaikis visą ko išdeginimas su koncentratais“, – sakė V. Morozovas.
Taip pat gydytojas priminė, kad ne viskas, kas natūralu – sveika.
„Gamta ne vien padeda mums, kartais ji ir keršija. Stipriausi labai natūralūs nuodai kol kas lieka sukurti gamtos. Ir eteriniai aliejai ne išimtis“, – rašė gydytojas.