VUL Santaros klinikų Abdominalinės chirurgijos gydytojas profesorius Tomas Poškus LNK „Vidurdienio žinių“ laidai pasakojo, kad, nors storosios žarnos vėžys – grėsminga liga, dalį žmonių, susirgusių šia liga, galima sėkmingai išoperuoti.
„Labai džiaugiamės, jeigu žmogui, turinčiam auglį, galime pasiūlyti chirurginį gydymą. Apskritai gydymas nėra vien tik chirurginis ar kitoks. Jis visada yra kombinuotas, įjungiant įvairias specialybes. Tų specialybių ir galimybių daugėja, bet chirurgija lieka viena iš tų, kuri gali sudaryti sąlygas žmogui pasveikti nuo šios ligos“, – sakė profesorius T. Poškus.
Anot jo, kuo ilgiau žmonės gyvena, tuo labiau didėja rizika susirgti storosios žarnos vėžiu.
„Mes žinome, kad su amžiumi vėžio rizika ryškiai didėja. Reikšmingas didėjimas yra maždaug nuo 45–50 metų. Šiuo metu Lietuvoje veikia patikros programa, ji yra visiškai nemokama. Pas šeimos gydytoją kreipusis kartą per du metus galima atlikti išmatų tyrimą dėl slaptojo kraujo. Nustačius pakitimus, būtina kolonoskopija įsitikinti, kad storojoje žarnoje nėra kokių nors ikivėžinių pakitimų arba paties vėžio ir, aišku, radus pakitimus, juos reikėtų pagydyti. Tuomet tikimybė mirti nuo storosios žarnos vėžio reikšmingai sumažėja – tai rodo daugelio šalių duomenys“, – teigė profesorius.
Deja, pasitikrinti ateina tik kas trečias žmogus, o net jeigu gauna teigiamą slaptojo kraujo testo rezultatą, net pusė žmonių neateina į kolonoskopiją.
„Manau, kad dalis žmonių turi baimių. Kiti žmonės priduoda testą ir specialiai nesidomi rezultatu, kiti specialiai nesidaro testo, nes bijo, kad gali būti negeras atsakymas.
Bet iš tikrųjų nustačius teigiamą slapto kraujo išmatose tyrimą, vėžio riziką yra tik 2 proc. – labai nedidelė“, – patikino gydytojas.
Anot jo, kartais pacientai prisipažįsta, kad prieš 3–4 metus jiems buvo padarytas slapto kraujo mėginys, padaryta kolonoskopija, rastas polipas, bet nėjo jo šalinti, kol neprireikė operuoti vėžio.
„Iš tikrųjų tokių dalykų būna, juos girdime ir labai norėtųsi jų girdėti kuo mažiau. Tos operacijos tikrai jiems nebūtų reikėję. Tai būtų vienos dienos atsigulimas [šalinti polipus], jie būtų išėję tą pačią dieną ir pamiršę šitą dalyką seniai, o dabar neretai turi bendrauti su chirurgais.
Taigi, ankstyvas pasitikrinimas, pasitikrinimas iki galo, išsprendžiant anksti rastas problemas, tikrai sudarytų galimybę žmonėms į operacinę papulti kiek įmanoma rečiau“, – patikino gydytojas.
Storosios žarnos vėžys jaunėja. Kai kuriems žmonėms ši liga diagnozuoja ir vos sulaukusiems 40-ies.
„Mes nežinome, kodėl tiksliai atsiranda storosios žarnos vėžys – yra įvairių priežasčių. Ko gero, tai susiję su mūsų vakarietišku gyvenimo būdu. Esame vakarietiška valstybė ir matome dažnesnį jaunų žmonių sirgimą.
JAV patikros programa šiuo metu yra paankstinta nuo 45 metų. Lietuvoje kol kas yra nuo 50 metų. Bet kiekvienas pakankamai metų sulaukęs žmogus jau turi pasirūpinti savo žarnos sveikata, kad ji nesutrukdytų tolesnio ir sėkmingo gyvenimo“, – ragino profesorius T. Poškus.
Storosios žarnos vėžio testą galima nusipirkti vaistinėje – jis kainuoja vos kelis eurus ir jį galima atlikti namie, o sekantis žingsnis, jeigu randami kokie nors pakitimai, yra kolonoskopija. Tai leidžia diagnozuoti ne tik vėžį, bet ir iki vėžinius pakitimus, kuriuos išgydžius galima išvengti onkologinės ligos.
Visą LNK „Vidurdienio žinių“ siužetą galite pamatyti čia: