Ką turėtų žinoti kiekvienas keturiasdešimtmetis?
Laidos vedėjo paklaustas, ar paties cholesterolis nepadidėjęs, profesorius šyptelėjo: „Kada paskutinį kartą jį matavausi, jis buvo normos ribose. Bet kardiologai pabrėžia, kad tais atvejais, kai žmogus įsivertina savo cholesterolį ir gydytojai sako, kad jis normalus, nereiškia, kad taip bus visą likusį gyvenimą. Ir šiems pacientams, jeigu jie neturi rizikos veiksnių, rekomenduojama bent po 3–5 metų pakartoti lipidogramą ir įvertinti, ar amžėjimas ir kiti atsiradę rizikos veiksniai, galbūt gretutiniai susirgimai nenulėmė cholesterolio padidėjimo“.
Anot gydytojo, daug diskutuojama, kada žmogui reikėtų pirmąkart atlikti išplėstinį cholesterolio tyrimą – lipidogramą, tačiau bendro sutarimo nėra. Įvairiose šalyse rekomendacijos skiriasi.
„Bet nerašytas susitarimas, kurį pabrėžia ekspertai, kad kiekvienas, sulaukęs 20 metų, turėtų pirmąkart pasidaryti lipidogramą ir sužinoti, koks jo „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio kiekis“, – patarė profesorius R. Kubilius, priminęs, kad visoje Lietuvoje veikia širdies ir kraujagyslių ligų patikros programa, kurioje kviečiami dalyvauti visi jokių nusiskundimų neturintys keturiasdešimtmečio sulaukę vyrai ir moterys. Venas iš pagrindinių tyrimų yra būtent cholesterolio nustatymas. Taigi, kiekvienas keturiasdešimtmetis privalėtų savo cholesterolio reikšmes žinoti.
Kodėl padidėja cholesterolis?
Genetiškai nulemta, kad apie 70 proc. cholesterolio sintetinama organizme ir tik iki 30 proc., manoma, mes jo galime gauti iš išorės, tai yra, su tam tikrais maisto produktais. Taigi, anot profesoriaus, kartais nuo žmogaus net ir nepriklauso „gerojo“ bei „blogojo“ cholesterolio kiekis organizme.
„Tai – tiesiog genetiškai determinuota ir užprogramuota sintezė ir, ar organizmas susidoroja su tuo, ar ne. Žmogus tik gali nesirinkti riebalais praturtintų produktų ir taip tik neįnešti į organizmą daugiau cholesterolio“, – teigė profesorius R. Kubilius.
Jis siūlė riboti greitąjį maistą, įvairiausius pusfabrikačius, mėsą, net jeigu ji neatrodo labai riebi, nes visi šie produktai padidina organizme esančio cholesterolio kiekį.
„Cholesterolis yra tik vienas iš 40 žinomų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių, bet, deja, galvojama, kad yra tarp esmingiausių žmogaus sveikatai, kaip ir rūkymas ir arterinis kraujospūdis.
Dėl to valstybės imasi įvairiausių priemonių, tokių, kaip kai kurių „blogąjį“ cholesterolį turinčių medžiagų ribojimas. Turbūt prieš dešimtmetį priimta direktyva, kad galutiniuose produktuose būtų kuo mažiau sočiųjų riebalų rūgščių, kurių vartojant dramatiškai padidėja cholesterolio kiekis.
Jeigu valstybei įvairiomis priemonėmis pavyktų sumažinti bent 1 mmol/l bendrojo cholesterolio koncentraciją, galvojama, kad širdies ir kraujagyslių ligų šalies populiacijoje sumažėtų bent ketvirtadaliu“, – aiškino profesorius R. Kubilius.
Cholesterolis yra tik vienas iš 40 žinomų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių, bet, deja, galvojama, kad yra tarp esmingiausių žmogaus sveikatai, kaip ir rūkymas ir arterinis kraujospūdis
Ko reikia, kad cholesterolis pradėtų blogą darbą?
Svarbus ne tik cholesterolio kiekis organizme.
„Mokslininkai pabrėžia: tam, kad cholesterolis įgytų blogąsias savybes ir kraujagyslėse formuotų aterosklerozines plokšteles, būtinas uždegiminis procesas organizme, kurį katalizuoja jau kiti rizikos veiksniai: padidintas kraujospūdis, rūkymas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas. Tai kraujagyslėse sudaro uždegiminį foną, dėl to kinta kraujagyslių sienelių struktūra ir čia mažo cholesterolio koncentracijos dalelės gali įsitvirtinti toje kraujagyslių sienelėje, ilgainiui formuodamos aterosklerozines plokšteles. Jeigu laiku to nediagnozuojame, nekoreguojame rizikos veiksnių, aterosklerozinės plokštelės gali uždaryti spindį.
Neretai, kai pacientui įvyksta miokardo infarktas, galvos smegenų insultas, mes pirmą kartą ir sužinome, kad tai nulėmė nebyli kraujagyslėmis šliaužianti aterosklerotinė plokštelė“, – pasakojo profesorius R. Kubilius.
Tiesa, ne visas cholesterolis yra „blogas“.
„70 kg sveriančio vyro organizme yra vos 4 g cholesterolio – atrodytų, niekingai mažai, palyginti su bendru kūno svoriu. Tas cholesterolis yra kraujo riebalai, kurie susijungia su baltymais. Tų kraujo riebalų dalelių yra įvairiausių. Jos išmatuojamos pagal dydį ir klasifikuojamos į labai mažas, mažas, dideles. Tos dalelės, kurios susijungia su baltymais, netgi kartais vadinamos apolipopriteinais A ir B.
Kuo mažesnis tos dalelės matmuo, tuo ji yra aterogeniškesnė ir labiau impregnuojasi arba turi gebėjimą atsidėti kraujagyslių sienelėje ir formuoti aterosklerozę“, – paaiškino profesorius R. Kubilius.
Taigi didelio tankio lipoproteinų dalelės veikia priešuždegimiškai arba mažina aterosklerotines plokšteles – pasižymi teigiamu poveikiu, o mažo tankio arba mažo skersmens lipoproteinų dalelės pasižymi agresyviu aterosklerotiniu poveikiu.
Didelio tankio lipoproteinų dalelės veikia priešuždegimiškai arba mažina aterosklerotines plokšteles – pasižymi teigiamu poveikiu, o mažo tankio arba mažo skersmens lipoproteinų dalelės pasižymi agresyviu aterosklerotiniu poveikiu.
„Bendras mokslininkų sutarimas pradžioje buvo, kad geriausiai galime prognozuoti poveikį, jeigu išmatuojame kraujyje mažo tankio cholesterolio dalelių koncentraciją – kuo ji mažesnė, tuo geriau kontroliuojama aterosklerozė.
Prieš keletą metų mokslininkai dar labiau supaprastino metodiką. Pagal ją mes visą cholesterolį galime suskirstyti į didelio tankio ir mažo tankio. Jeigu iš bendrojo cholesterolio atimsime didelio tankio, gausime nedidelio tankio cholesterolio koncentraciją.
Mokslininkai jau dabar atskleidžia, kad pačios mažiausios apolipoproteino A dalelės netgi 6 kartus aterogeniškesnės, negu mažo tankio cholesterolio dalelės. Bet, kad būtų paprasčiau ir turėtume vieną cholesterolio formulės atspindį, šiandien esame sutarę viską vertinti pagal mažo tankio arba „blogojo“ cholesterolio koncentraciją“, – sakė profesorius R. Kubilius.
Didžiausias poslinkis kardiologijoje
Būtent kova su mažo tankio cholesterolio koncentracija ir padarė didžiausią poslinkį kardiologijoje.
„Per 30 metų industrija labiausiai pasistūmėjo, kuriant naujas molekules ir vaistus, skirtus mažinti „blogojo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje. Vienai dažniausiai sutinkamų problemų – aritmijai arba prieširdžių virpėjimui – paskutinis efektyvus vaistas buvo sukurtas kone prieš 40 metų, o vien dislipidemijos arba cholesterolio valdymui skirtos trys naujos grupės per 30 metų pasiekė klinikinę praktiką, kuomet pacientui gali būti skiriamos ir rekomenduojamos“, – palygino gydytojas kardiologas, papildęs, kad mokslininkų dėmesys cholesterolio valdymui yra pats didžiausias.
Be to, sukaupti tyrimai rodo, kad kas 2–4 metus rekomenduojamos vis mažesnės „blogojo“ cholesterolio koncentracijos vertės.
„Kuomet baigiau kardiologijos studijas, visiems pacientams, persirgusiems ūminiu miokardo infarktu, buvo rekomenduojama, kad jų „blogojo“ cholesterolio koncentracija būtų ne didesnė kaip 2,3 mmol/l. Turbūt praėjus 4 metams įtvirtinta nauja norma, kad tai turėtų būti mažiau kaip 1,8 mmol/l, o praėjo dar 4 metai ir mes jau turime mažesnę nei 1,4 mmol/l rekomendaciją. Dabar jau laukiame naujos rekomendacijos ir ekspertai užsimena, kad rekomenduos siekti mažiau nei 1 mmol/l vertės“, – pasakojo profesorius R. Kubilius.
Normos mažinamos, siekiant geriau valdyti širdies ir kraujagyslių ligas bei dėl to, kad atsiranda vis pažangesnių vaistų, padedančių lengviau šias vertes pasiekti.
Tiesa, profesorius pabrėžė, kad apie kritines vertes kalbama pacientams, kuriems jau diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga. Tiems, pacientams, kurie jaučiasi sveiki arba neturi diagnozuotas širdies ir kraujagyslių ligos, vertės yra kitokios.
Geriausia mitybos strategija
„Blogąjį“ cholesterolį galima sumažinti ir natūraliomis priemonėmis.
Visų pirma gydytojas akcentavo sveikos gyvensenos ir tinkamų produktų pasirinkimo svarbą. Tiesa, manoma, kad nemedikamentinės priemonės yra labai ribotos ir tik iki 10–20 proc. gali koreguoti cholesterolio vertes.
„Pasaulyje pristatomos 24 įvairios dietos. Pernai septintus metus iš eilės populiariausia dieta mažinti cholesterolį ir gerinti širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų lėtinių ligų išeitis, pripažinta Viduržemio jūros dieta, nes galvojama, kad ji pacientams lengvai atpažįstama, paprasta ir jos mėgstama laikytis“, – sakė profesorius R. Kubilius.
Jis siūlė į dietą žiūrėti ne tik kaip į mažinančią cholesterolį, bet ir kaip į turinčią daug visų kitų teigiamų savybių, poveikių, netgi sergant kitomis lėtinėmis ligomis.
Netgi dabar įtvirtinta, kad šeimoje pasigamintas maistas yra pats saugiausias ir geriausias ir greitai galbūt mes sulauksime gairių, kad rekomenduojama nepiktnaudžiauti maitinimusi kavinėse.
„Turėtume rinktis kuo liesesnius produktus: tai apimtų ir liesesnius pieno gaminius, reikėtų susilaikyti nuo riebių maisto produktų.
Antra – reikėtų nesirinkti įvairių pusfabrikačių, smarkiai perdirbto maisto. Netgi dabar įtvirtinta, kad šeimoje pasigamintas maistas yra pats saugiausias ir geriausias ir greitai galbūt mes sulauksime gairių, kad rekomenduojama nepiktnaudžiauti maitinimusi kavinėse.
Trečias labai svarbus dalykas – vaisiai ir daržovės. Turėtume jų rinktis 4–5 porcijas. Viena porcija prilygsta 100 g. Kai mano kolegos bando suvartoti 300–400 g, jiems tai jau yra iššūkis.
Be Viduržemio jūros dietos ilgaamžių sveikos gyvensenos nagrinėjimai rodo, kad auksinis gėris būtų sugebėti atpažinti būklę, kuomet esame pasisotinę 80 proc. Nereikėtų persivalgyti ir apsunkti, o mažesnis kalorijų skaičius teigiamai veikia ne tik širdies ir kraujagyslių sistemą, bet ir kitas sistemas.
Labai svarbus ir įvairių riešutų pasirinkimas. Galvojama, kad riešutų reikėtų suvartoti iki 30–40 g – juose labai daug antioksidantų – fitosterolių. Tai turėtų būti nesūdyti, natūralūs riešutai. Jais būtų galima pasigardinti maistą, salotas, bet tuos 30–40 g riešutų privalu suvartoti.
Įvairios ankštinės kultūros taip pat pasižymi teigiamu poveikiu.
Racione turi būti kuo daugiau alyvuogių aliejaus, ypatingai šviežiai spausto. Jis pristatomas kaip pati natūraliausia cholesterolį mažinanti priemonė, netgi turi poveikį aterosklerotinių plokštelių regresijai.
Ir kuo labiau maistą praturtintume spalvotais vaisiais bei daržovėmis, ypatingai pasirinkdami augalus, kurie turi daug baltymų, tuo labiau mes ne tik galėtume mažinti cholesterolio kiekį, bet ir arterinį kraujospūdį. Tai teigiamai veikia ir kitas lėtines ligas“, – patikino profesorius R. Kubilius.
Dietą galima susidėlioti pačiam
Gydytojas sakė, kad jam patiko Kanados kardiologų asociacijos rekomendacija žmogui pačiai sau susidėti mitybos planą, atsižvelgiant į tai, kiek kasdien rekomenduojama vartoti ankštinių kultūrų, polinesočiųjų riebalų rūgščių, žuvies, neriebių pieno produktų. Tokiu būdu nebūtina atsisakyti įprastos mitybos, tikint, kad sveikas maistas persvers ir ilgainiui išstums bloguosius pasirinkimus.
„Netgi mokslininkų požiūris į raudonąją mėsą labai keičiasi. Jeigu anksčiau buvo rekomenduojama ne dažniau kaip 1–2 kartus per savaitę valgyti raudonos mėsos, nes net ir liesa mėsa turi savyje riebalų, dabar ji rekomenduojama vos keletą kartų per mėnesį, pirmenybę teikiant žuvies produktams.
Bet pirmiausia turėtų būti kasdienis reikiamas fizinis aktyvumas, ant kurio konstruotume dietos pasirinkimus“, – sakė kardiologas.
Kai kalbame apie Viduržemio jūros dietą, tai nėra tik atitinkamų maisto produktų pasigaminimas ir valgymas. Apsijungia ir emocinis bendravimo kontekstas, kuris tai turi didžiulį poveikį žmogaus sveikatai. Jeigu jis gerai jaučiasi, nejaučia streso, tikėtina, kad suvartos ir mažiau maisto.
Taip pat jis pridūrė, kad Viduržemio jūros regione skatinamas ne tik tinkamų produktų pasirinkimas, bet ir socialumas, šeimos bendravimas, kad bendravimas tęstųsi ilgą laiką.
„Kai kalbame apie Viduržemio jūros dietą, tai nėra tik atitinkamų maisto produktų pasigaminimas ir valgymas. Apsijungia ir emocinis bendravimo kontekstas, kuris tai turi didžiulį poveikį žmogaus sveikatai. Jeigu jis gerai jaučiasi, nejaučia streso, tikėtina, kad suvartos ir mažiau maisto“, – teigė profesorius R. Kubilius.
„Žinių radijo“ laidą „Mokslas suprantamai“ rasite čia:
