„Iš pradžių galvojau, kad tai tiesiog galvos odos išsausėjimas. Jaučiau didelį diskomfortą, kartais dėl odos tempimo jausdavau netgi skausmą. Žvynelinės neįtariau, todėl iškart į specialistus nesikreipiau. Išbandžiau ne vieną šampūną, tačiau nė vienas iš jų nebuvo veiksmingas“, – pranešime žiniasklaidai prisimena ji.
Po išbandytų kosmetikos priemonių ir nepaliaujamo diskomforto, Rasa visgi kreipėsi į gydytojus specialistus pagalbos ir jau pirmosios konsultacijos metu išgirdo netikėtą diagnozę – psoriazė. „Galvos odoje aptiko pleiskanų luobelius, kurių pati nepastebėjau, nes jie buvo man pačiai sunkiai pastebimoje vietoje, – pasakoja Rasa. – Buvo paskirtas veiksmingas gydymas hormoniniais vaistais. Dėl kartais patiriamo streso ši nemaloni liga keletą kartų buvo atsinaujinusi, tačiau ji suvaldyta ir pasireiškia mažesnėmis apimtis nei anksčiau.“
Pasak gydytojos dermatovenerologės-trichologės Jaunės Stumbrienės, psoriazė – tai lėtinė uždegiminė liga, kuri diagnozuojama 2–5 proc. populiacijos. „Nors liga identifikuota prieš daugiau nei 200 metų, visuomenėje vis dar gajus mitas, kad ja galima užsikrėsti, bet tai netiesa.“
Žvynelinės išsivystymui įtakos turi daug veiksnių, tarp jų – genetinis paveldimumas. „Ligos pasireiškimą ir bėrimų plitimą gali išprovokuoti tiek fiziologinis stresas: ūmios ar lėtinės virusinės bei bakterinės infekcijos, tiek psichologinis stresas, žalingi įpročiai, nepilnavertė mityba“, – vardija gydytoja dermatovenerologė-trichologė.
J. Stumbrienės teigimu, ši uždegiminė liga pažeidžia ne tik skalpo ar kūno odą, bet ir nagus, sąnarius. Kartu gali pasireikšti širdies ir kraujagyslių ligos, metabolinis sindromas ar 2 tipo cukrinis diabetas. „Žvynelinė gali užklupti bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu, kaip nutiko ir Rasai, tačiau dažniausiai liga pasireiškia dar paauglystėje, – sako ji. – Net 79 proc. pacientų, sergančių psoriaze, turi pažeidimus skalpo odoje, neretai tai būna pirmasis, o kartais ir vienintelis požymis.“
Skalpo srityje atsiranda rausvos spalvos, sidabrinės-balkšvos spalvos pleiskanomis padengtos plokštelės, nuo kurių nukrapščius pleiskanas, pasirodo kraujavimas. Nors bėrimai gali pasireikšti bet kurioje skalpo dalyje, tačiau ypač dažnai pažeidžiama plaukų augimo linijos sritis. Dalis pacientų jaučia tik nežymų niežėjimą, tačiau nemažai pacientų kenčia nuo intensyvaus ir nuolat varginančio niežėjimo. Tuo tarpu lengva ligos forma gali pasireikšti smulkiu pleiskanojimu ar vos matomu paraudimu.
Pasak gydytojos dermatovenerologės-trichologės, dirbančios Priorité odos ir plaukų klinikoje, vis dar sulaukiama pacientų, kurie ilgus metus nesikreipė į gydytoją, nes manė, kad tai paprastas odos išsausėjimas. „Pacientai, neįtardami ligos, gydosi šampūnais nuo pleiskanų, tačiau neskuba kreiptis pas gydytoją, todėl psoriazė taip ir lieka nediagnozuota. Todėl raginu visus, kurie patiria išvardintus simptomus, nelaukti ir kreiptis į gydytoją dermatologą, kuris nustatys diagnozę ir paskirs reikiamą ir efektyvų gydymą“, – teigia J. Stumbrienė.
Dažniausiai žvynelinė diagnozuojama iš klinikinio vaizdo, taip pat surenkama detali paciento ir jo šeimos ligos istorija. „Konsultacijos metu detaliai apžiūrima visa paciento kūno oda, rankų ir kojų nagai. Neretai randame ligos požymius, kurių pats pacientas nepastebėjo, – aiškina specialistė. – Rankiniu arba skaitmeniniu dermatoskopu atliekamas dermatoskopinis tyrimas. Taip pat tikrinimas Aušpico fenomenas, kai pleiskana nukrapštoma specialia mentele ir pasirodo nežymus kraujavimas, o tai yra būdinga žvynelinei.“
Skalpo srityje žvynelinės gydymui pasitelkiami įvairūs dermatologiniai šampūnai, padedantys subalansuoti odos mikroflorą bei pašalinti pleiskanas. Taip pat (kaip ir kūno odos bėrimams) skiriami tepami vietinio poveikio, uždegimą mažinantys preparatai. Esant vidutinio sunkumo arba sunkiai, išplitusiai ligos formai, skiriami ne tik uždegimą mažinantys preparatai, bet ir atliekamos fototerapijos procedūros, skiriami sisteminio poveikio vaistai. Odos būklei negerėjant, pacientams taikoma inovatyvi biologinė terapija.
Spalio 29-ąją minima tarptautinė Žvynelinės diena.