Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiausia susirgimų raudonuke registruota kaimyninėje Lenkijoje (292 atvejai), Ukrainoje (138 atvejai), Vokietijoje (56 atvejai), Turkijoje (45 atvejai), Rusijos Federacijoje (34 atvejai), Italijoje (22 atvejai) ir kt. šalyse.
Europos regione trečdalis susirgusių raudonuke buvo vaikai priklausantys 1–4 metų amžiaus grupei (28 proc.) ir beveik tiek pat (30 proc.) 5–19 metų amžiaus ir vyresnių nei 20 m. amžiaus (32 proc.) grupėms priklausantys asmenys. Kas dešimtas susirgęs (10 proc.) buvo kūdikis iki vienerių metų amžiaus. Daugiau nei pusė (56 proc.) susirgusių raudonuke buvo skiepyti viena vakcinos doze, o mažiau nei trečdalis (26 proc.) susirgusių – neskiepyti.
ULAC specialistai primena, kad raudonuke gali susirgti tiek vaikai, tiek suaugę. Didžiausią problemą raudonukė gali sukelti nėščioms moterims, nes, užsikrėtus nėštumo metu, raudonukės virusas sutrikdo vaisiaus vystymąsį, t.y. pasižymi stipriu teratogeniniu (apsigimimus sukeliančiu) poveikiu, todėl tokių nėščiųjų naujagimiams gali pasireikšti įgimtos raudonukės sindromas.
Nėščios moterys, dirbančios vaikų kolektyvuose (pvz., darželiuose, mokyklose ir kt.) gali užsikrėsti nuo lengvomis, kartais net nepastebimomis raudonukės formomis sergančių vaikų.
Veiksmingiausia prevencinė priemonė nuo raudonukės – skiepai. Lietuvoje nuo raudonukės pradėta skiepyti 1992 metais. Remiantis moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis imunitetas susidaro po dviejų įskiepytų kombinuotos tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcinos dozių.
Pagrindinis skiepijimo nuo raudonukės tikslas – išvengti įgimtos raudonukės, t. y. sumažinti laukinių virusų cirkuliaciją tarp gyventojų ir taip apsaugoti nėščiąsias nuo užsikrėtimo.
Lietuvoje skiepams nuo raudonukės infekcijos naudojama gyva, kombinuota MMR vakcina. Pagal vaikų profilaktinį kalendorių Lietuvoje nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijami 15–16 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus vaikai (žiūrėti 1 pav.). Ypatingai susirūpinti turėtų tie, kurie liko visai neskiepyti arba buvo paskiepyti viena vakcinos doze. Jei asmuo nežino savo skiepijimų būklės, jis gali atlikti kraujo tyrimą ir įsitikinti, ar yra imlus raudonukei.
ULAC specialistai primena moterims, planuojančioms nėštumą ir nežinančioms, ar buvo skiepytos nuo raudonukės, ar vaikystėje sirgo šia infekcine liga, kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti, ar jos turi imunitetą prieš raudonukės infekciją, o pasiskiepijus – ne mažiau nei mėnesį rekomenduojama nepastoti.