Draudimo bendrovės BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas atkreipia dėmesį, kad be skiepijimosi nuo erkinio encefalito vienu veiksmingiausių būdų apsisaugoti išlieka atsargumas ir prevencija. Grybautojai ypač raginami kruopščiai pridengti kojų sritį, kur įsisiurbia maždaug trečdalis erkių, rašoma pranešime spaudai.
„Statistika Lietuvai nėra palanki – pagal sergamumą erkiniu encefalitu esame vieni iš lyderių Europoje ir situacija iš esmės negerėja. Jeigu susirgimai pasireiškia sunkia forma, skaudžios pasekmės gali išlikti visam gyvenimui“, – sako R. Grizickas.
Drabužiai – labai svarbu
Grybavimas yra vienas pagrindinių nacionalinių pomėgių Lietuvoje. 2017 metais draudimo bendrovės draudimo bendrovės BTA inicijuota RAIT atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad bent kartą per metus grybauja 49,6 proc. šalies gyventojų.
Pasak Ronaldo Grizicko, užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad saugantis erkių įsisiurbimo ypač svarbu pridengti kojas. Korėjos nacionalinio sveikatos instituto užsakytos apklausos duomenimis, beveik trečdaliu atvejų erkės nesiropščia aukščiau – tiesiog įkanda į koją.
„Einant aukštesne žole, pro krūmus, erkės nesunkiai užropoja ant kojų ir radusios landą ar pasinaudojusios nepridengta kūno dalimi greitai pasiekia odą. Korėjiečių duomenimis, 18,6 proc. nuo erkių nukentėjusių pacientų buvo įkąsti šlaunų srityje, o 13,6 proc. – į kojas nuo kelių ir žemyn. Štai kodėl pasirinkimas rinktis ne šortus ar bridžus, o ilgas kelnes ir jas sukišti į kojines tikrai gali būti aukso vertės“, – teigia specialistas.
Taip pat patariama dėvėti šviesių spalvų drabužius. Grįžus iš miško ar pabuvus gamtoje, juos, kaip ir kūną, ne tik kruopščiai apžiūrėti, bet ir išskalbti aukštoje temperatūroje.
Erkės prisitaiko prie temperatūros
Erkės patogiai jaučiasi ne tik besilaikant šiltiems orams, bet ir kiek atvėsus, ypač drėgnesnėse vietose. Todėl aukštesnė, laiku nenupjauta žolė bei miškingos zonos joms patinka labiausiai.
„Pernai rugsėjį vis dar registravome su erkių įkandimais susijusias žalas. Jei anksčiau buvo įprasta, jog pasibaigus vasarai erkių keliamą grėsmę galima primiršti, tai šylant klimatui nebereikėtų žiūrėti į kalendorių, o geriau pasikliauti termometru. Erkės lieka aktyvios, kol oro temperatūra nenukrenta žemiau +5–+7 °C“, – sako R. Grizickas.
Miniatiūriniai voragyviai gali nustebinti ne tik rudenį, bet ir pakankamai šiltą žiemą, kuomet jų iš lauko parsineša atokesnius kampelius išnaršantys vedžiojami šunys.
„Be abejo, žiemą tokie atvejai yra pakankamai reti, ir erkių aktyvumas nepalyginamas su esančiu dabar. Tačiau žinojimas turėtų skatinti rimčiau žvelgti į atsargumo priemones ir maksimaliai užkardyti kontaktą su erkėmis“, – konstatuoja BTA specialistas.
Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, rugpjūtį skelbė, kad daugiausia sergamumo erkiniu encefalitu atvejų 2017 metais užregistruota Čekijoje (677), Vokietijoje (485) ir Lietuvoje (474).
Didžiausias sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis buvo Lietuvoje (16,6 atvejo/100 tūkst. gyventojų.), Čekijoje ir Estijoje (po 6,4 atvejo/ 100 tūkst. gyventojų).