„Perspėti auklėtoją? Anksčiau būdavo reguliariai tikrinama, o kaip dabar? Kaip spalinės patenka į organizmą? Kaip nuo jų apsisaugoti? Kokie simptomai? Kokių komplikacijų spalinės gali sukelti?“ – klausimais redakciją užvertė susirūpinusi mama.
Pagal Lietuvos apsaugos ministro įsakymą „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ prieš vaikui pradedant lankyti ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą ir pereinant į kitą ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą, profilaktiškai asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliekami nuograndų ir išmatų helmintologiniai tyrimai.
Anot vaikų ligų gydytojos ir gydytojos vaikų gastroenterologės Julijos Urbonavičienės, darželiuose helmintologiniai tyrimai nėra atliekami. „Kai vaikas, lankantis ikimokyklinio ugdymo įstaigą, suserga enterobioze (spalinėmis), derėtų kreiptis į šeimos gydytoją bei pranešti auklėtojai“, – patarė ji.
Enterobiozę sukelia parazitinės kirmėlės Enterobius vermicularis (Oxyuris vermicularis), liaudiškai žinomos kaip spalinės. Tai yra mažos (8–13 mm x 0,3–0,5 mm dydžio) baltos spalvos kirmėlaitės. „Jos gyvena žmogaus plonosios žarnos apatinėje ir storosios žarnos viršutinėje dalyje. Kai apvaisintos patelės gimdoje kiaušinėliai subręsta, ji nesugeba fiksuotis prie žarnos gleivinės ir žarnų peristaltikos (susitraukimų) varomos šliaužia žemyn, išeinamosios angos link. Dalis (apie 5 proc.) spalinių pasišalina su išmatomis, kita dalis – aktyviai iššliaužia pro išeinamąją angą (dažniausiai vakare ar naktį)“, – aiškino J. Urbonavičienė.
Anot vaikų ligų gydytojos ir gydytojos vaikų gastroenterologės, spalinės, patekusios ant ligonio odos, pradeda išskirti kiaušinėlius. Viena patelė padeda apie 12–15 tūkst. kiaušinėlių ir žūsta. Spalinių kiaušinėliai yra bespalviai, persišviečiantys, su dvigubu apvalkalėliu, matomi tik per mikroskopą. Kiaušinėliuose yra lerva, kuri, esant optimaliai temperatūrai (36°C) per 4–6 valandas subręsta. Toks kiaušinėlis tampa užkrečiamas žmogui. Subrendę kiaušinėliai, anot specialistės, gali išlikti gyvybingi aplinkoje apie 20–30 dienų. Jie jautrūs išdžiūvimui, aukštai temperatūrai bei tiesioginiams saulės spinduliams.
Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus
Vienintelis šios ligos infekcijos šaltinis yra sergantis enterobioze žmogus. „Spalinių kiaušinėliai, patekę ant ligonio odos, per 4–6 val. (per naktį) subręsta ir tampa užkrečiami. Nuo sergančiojo spalinių kiaušiniai patenka ant naktinių rūbų ir lovos baltinių, grindų, lieka ant rankšluosčių, tualetų unitazų, vonios kraštų, per užterštas rankas patenka ant maisto. Spalinių kiaušinius gali išnešioti musės ar tarakonai, su dulkėmis jie gali pakilti į orą ir nusėsti ant lentynų, kėdžių, paveikslų ir t. t.“, – pasakojo J. Urbonavičienė.
Daugiausiai kiaušinėlių būna miegamuosiuose. Šunys ir katės šia kirmėline liga neserga, bet ant savo kailiuko kiaušinėlius gali išnešioti po visą butą. „Vaikas, lankantis vaikų ugdymo įstaigą, ant savo drabužėlių, rankų spalinių kiaušinėlių gali nunešti į darželį ar mokyklą. Sergantis vaikas užkrėsti kitus gali tol, kol jo organizme parazituoja spalinės“, – paaiškino gydytoja.
Kaip užsikrečiama?
Anot vaikų ligų gydytojos ir gydytojos vaikų gastroenterologės J. Urbonavičienės, žmogus enterobioze užsikrečia spalinių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Dažniausiai užsikrečiama nuo nešvarių rankų, užteršto maisto ar daiktų (žaislų, knygų, drabužių, baldų ir t.t.).
Spalinių kiaušinėliai su dulkėmis gali patekti ir į kvėpavimo takus, iš kur jie patenka į ryklę ir yra nuryjami: „Vaikai, kurie neturi reikiamų higieninių įgūdžių, dažnai užsikrečia pakartotinai, todėl sirgti gali mėnesius ar net metus“.
Pirmąsias dvi savaites po užsikrėtimo liga pasireiškia pilvo skausmais, dažniausiai bambos srityje, padažnėjusiu tuštinimusi, pykinimu. Praėjus maždaug 30 dienų po užsikrėtimo, kai suaugusios kirmėlaitės pradeda šalintis per išeinamąją angą, atsiranda stiprus išeinamosios angos, tarpvietės, lytinių organų niežulys.
„Tai yra ryškiausias enterobiozės simptomas. Kadangi labiausiai niežulys kankina naktį, ligonis blogiau miega, būna irzlus, nervingas, sumažėja darbingumas. Dėl bendros intoksikacijos gali svaigti ir skaudėti galvą, sumažėja apetitas“, – aiškino J. Urbonavičienė.
Kai parazituoja didelis spalinių kiekis, niežulys gali būti jaučiamas visą parą. Niežulys trunka 1–3 dienas ir po to išnyksta, tačiau po 2–3 savaičių dažnai pasikartoja.
„Toks periodiškumas susijęs su pakartotiniu užsikrėtimu. Kai spalinėmis užsikrečiama pakartotinai, ligos simptomai trunka ilgiau, niežulys tampa pastovesnis ir įkyresnis“, – perspėjo gydytoja.
Gali sukelti apendicitą
Nors ir retai, sergant enterobioze galimos komplikacijos. Susikaupusios aklosios žarnos ataugoje spalinės gali sukelti apendicitą.
„Jos gali nušliaužti į šlapimtakius, lytinius organus ir sukelti šių organų uždegimus. Gyvendamos žarnyne jos išskiria savo apykaitos produktų, vystosi alerginės reakcijos, kurios pasireiškia įvairiais odos bėrimais. Spalinės gali būti ir šlapimo nelaikymo priežastis“, – perspėjo specialistė.
Kasant niežtinčią odą, ji dažnai pažeidžiama, todėl gali prasidėti bakteriniai odos ir išorinių lytinių organų uždegimai. Ilgai sergantiems šia helmintoze vaikams, anot J. Urbonavičienės, vystosi anemija (mažakraujystė), sutrinka jų augimas, fizinis ir protinis vystymasis. Kirmėlės slopina organizmo imunitetą, todėl vaikas tampa neatsparus ir kitoms infekcinėms ligoms, sulėtėja imuniteto susidarymas, paskiepijus nuo kitų ligų.
Ligonį tirti dėl enterobiozės reikia, pastebėjus neaiškios kilmės alergiją, sutrikus žarnyno veiklai, niežtint išangės sritį. Šią infekciją galima nustatyti tik tada, kai spalinės ima šalintis iš žarnyno, tuomet galima jas pamatyti aplink išeinamąją angą, ant lovos baltinių ar kelnaičių, kartais išmatose.
Enterobiozės diagnostikai naudojami lipnios juostos ar perianalinių nuograndų metodai. Lipni permatoma plėvelė prilipinama prie išeinamosios angos arba imamos išangės raukšlių nuograndos, po to žiūrima pro mikroskopą ir ieškoma spalinių kiaušinėlių. Kadangi kiaušinėlius galima nuplauti, šis tyrimas atliekamas neapsiplovus sėdmenų, geriausiai iš ryto prieš tuštinimąsi. Po nagais taip pat galima rasti spalinių kiaušinėlių.
Kad ligonis nebūtų ilgalaikis infekcijos šaltinis, jį būtina gydyti. Gydoma vaistais nuo kirmėlių (antihelmintikais). Rekomenduojama išsitirti ir gydytis visai šeimai, nes dažniausiai enterobioze užsikrečia ir kiti šeimos nariai. Asmenys, gydyti nuo enterobiozės, vėl tiriami praėjus dviem savaitėms ir mėnesiui – norint nustatyti, ar jie neužsikrėtė šia helmintoze pakartotinai.
Kaip užkirsti kelią spalinėms?
Asmeninė higiena
Plauti rankas pasinaudojus tualetu, pakeitus sauskelnes, prieš valgį ar maisto gaminimą.
Trumpai karpyti nagus ir jų nekramtyti.
Palaikyti viso kūno švarą, vilkėti švariais viršutiniais ir apatiniais drabužiais.
Naudoti tik švarius lovos baltinius, rankšluosčius.
Aplinkos švara
Reguliariai vėdinti, tvarkyti ir drėgnu būdu valyti gyvenamąsias patalpas, ypač – miegamąsias patalpas, tualetą ir vonią. Po to karštu vandeniu nuplikinti naudotus plovimo ir valymo įrankius.
Siurbti, dulkinti ir drėgnu būdu valyti kilimus, kiliminius takelius, minkštą sofų, fotelių, kėdžių audinį išsiurbti, išpurtyti ar išlyginti per drėgną medžiagą karšta laidyne.
Vandeniu ir muilu nuplauti, išskalbti vaikų žaislus. Jei žaislų negalima skalbti, reikėtų juos lauke išpurtyti, nuvalyti ir palikti saulėje, žiemą – šaltyje.
Patalpose naikinti muses, tarakonus ir kitus vabzdžius.
Ligonio priežiūra
Sergančiajam naktį patartina užsimauti apglundančias kelnaites, kad ant patalynės ir kitų aplinkos daiktų nepatektų kirmėlių ir jų kiaušinėlių.
Ryte naktines kelnaites išskalbti ar nuplikinti karštu vandeniu.
Kiekvieną rytą nusiprausti šiltu vandeniu su muilu: gerai nuplauti sėdmenis, šlaunis ir rankas.
Karštu vandeniu plauti tualeto unitazą, vonią ir panaudotus naktinius puodus. Valymui naudotas priemones (kempines, skudurėlius) nuplikinti karštu vandeniu.
Po gydymo pakeisti visus kūno ir lovos baltinius, juos išskalbti aukštesnėje nei 60°C temperatūroje.
Valymui, plovimui patartina naudoti ūkinį muilą, sodą.