Nors, mano požiūriu, toks skirstymas nėra visiškai tikslus, nes apie trečdalis dabar vartojamų cheminių preparatų gaminami iš vaistinių augalų žaliavų arba paprasčiausiai sintezuojamos ištirtos vaistažolių veikliosios medžiagos. Aišku, mūsų amžiuje cheminiai vaistai rinkoje užima liūto dalį, ir dabartinė medicina be jų tiesiog neįsivaizduojama. Deja, dažnai tenka girdėti oficialius pasisakymus tiek televizijos laidose, tiek ir žiniasklaidoje, kad užtenka nuodytis cheminiais preparatais, atsigręžkime į gamtą, gydymui naudokime natūralias šimtmečiais išbandytas žoleles, kurios duoda puikiausią efektą ir jokių pašalinių reiškinių.
Net iš žymaus fitoterapeuto lūpų per televizijos laidą išgirdau siūlymą skrandžio opaligę vietoje omeprazolio ir ranitidino gydyti sidabražole ir ugniažole. Per kitą televizijos laidą kitas specialistas propagavo labai efektyvias vaistažoles kaip antibiotikų pakaitalą, puikią priemonę vėžio gydymui ir pan. Tikriausiai nei vienas gydytojas neneigia vaistažolių reikšmės, bet, gydant daugumą ligų, jos pakeisti tradicinių vaistų negali.
Pritariu, kad vaistažolių preparatai puikiai padės gydant pradines stadijas virusinių kvėpavimo takų uždegimų, funkcinius žarnyno veiklos sutrikimus ir t. t. Pabaigus klasikinį priešvėžinio gydymo ciklą, imuninės sistemos stimuliavimui tiks, kaip pataria fitoterapeutai, cidabražolė, ugniažolė, ežiuolė ir pan. Bet, vis dėlto, norėčiau patarti visais atvejais pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad savigyda net vaistažolėmis gali turėti liūdnų pasekmių.
Savo karjeros pradžioje, dirbant rajone, įsitikinau, kad dalis pacientų besąlygiškai tiki žolinių preparatų efektyvumu bei nenuginčijamu bemokslio vietinio žolininko autoritetu. Sudėtinga buvo keisti vietinių požiūrį, kad musmirių tinktūra tikrai nėra panacėja visoms ligoms, o ypač vėžiui gydyti, o kaip tik žalinga, kad spiritinis gyvačių užpilas tinka pasigėrimui, bet ne gydymuisi ir t. t.
Gerai prisimenu atvejį, kai ligoninės sanitarė pasiėmė atostogas ir išvažiavo į Ukrainą pas „pasaulinio garso“ žolininką. Grįžus atgal papasakojo, kad buvo ištirta užsienietišku aparatu (ją įvedė į tamsų kambarį ir pasigirdo du kartus garsus pliaukštelėjimas prie ausies). Po to buvo pasakyta, kad nustatė jos ligą ir reikės gerti specialių slaptų vaistažolių arbatą. Pradėjus gerti stebuklingą arbatą, pajuto, kad sveikata staigiai gerėja. Po dviejų dienų pastebėjome, kad, deja, viskas priešingai – nusileidęs vienas lūpos kampas – insulto požymis.
Kitas atvejis irgi pamokantis.
Profilaktinio sveikatos tikrinimo metu (tada tai buvo privaloma ) vienos gamyklos darbuotojui negalėjau išmatuoti viršutinio kraujospūdžio (kadangi buvo virš 300 mm Hg, o aparato riba-300), apatinis- 150mm Hg. Žmogus niekuo nesiskundė, pas gydytojus nesikreipė. O dėl užeinančio galvos skausmo namie pastoviai gėrė valerijono tinktūrą (70 proc. spirito). Esant tokiam kraujospūdžiu ir dirbant sunkų fizinį darbą, mirtis galėjo ištikti bet kurią akimirką.
Tą kartą viskas pasibaigė sėkmingai, ir pacientas ligoninėje tikrai suprato, kad savarankiškai gydytis gali būti labai pavojinga.
Be abejo, gydymas vaistažolėmis yra pakankamai populiarus ir bus populiarus, nes jos lengvai prieinamos, gerai išreklamuotos, nereikia recepto, o, be to, vyrauja klaidinga nuomonė, jog žolelės tikrai nepakenks. Deja, tam tikrais atvejais, kai liga neaiški, o jūs savarankiškai savo nuožiūra ar pasikonsultavę tik su kaimynais, pradedate gydytis, jos tikrai gali pakenkti, nes neteisingai gydoma liga gali progresuoti, prasidėti komplikacijos ir t. t.
Kitas variantas, kai jau gydotės tam tikrais medikamentais ir savavališkai, nepasitarę nei su vaistininku, nei su gydytoju, pradedate papildomai vartoti vaistažoles, kurios gali keisti vaistų koncentraciją, iškreipti jų poveikį. Nustatyta, kad ženšenio, senos preparatai gali sustiprinti toksinį širdies glikozidų poveikį, kraujažolės, dilgelės padidinti kraujo krešėjimo rodiklius, išprovokuoti insultus, infarktus, jonažolės silpninti kai kurių kraujospūdį mažinančių preparatų poveikį ir t. t.
Atsiminkite, net daktarai vengia sau nustatinėti diagnozes ir skirti gydymą, o kreipiasi į kolegas, todėl nerizikuokite savo sveikata.