Programos tikslas – ištirti prostatą
Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei rizikos grupės vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ir broliai yra sirgę prostatos vėžiu.
Pagal šią programą kartą per dvejus metus pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis, prireikus, atlieka priešinės liaukos biopsiją.
Tiesa, gydytojas A. Žibutis sako, kad šis tyrimas dažnai atgraso pacientų norą tikrintis sveikatą. Esant tam tikrom situacijoms pacientus prieš biopsiją siunčiam Prostatos MRT tyrimui, taip pat Šiauliuose yra galimybė atlikti ir genetinį prostatos vėžio tyrimą iš šlapimo. Tiesa šis yra mokamas.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje vykdomos programos tikslas – ištirti prostatą. Tyrimas atliekamas ambulatorinėmis sąlygomis, specialiai įrengtame profilaktikos kabinete. Tyrimui atlikti naudojama biopsinė adata ir speciali šaudyklė, kuria atliekami nuo 8 iki 12 prostatos bioptatų.
Statistika keitėsi
Vyresnieji gydytojai urologai pamena, kad kai buvo pradėta vykdyti priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, statistikoje vyravo kitos ligos. Vyrams dažniausiai būdavo registruojamas plaučių, skrandžio vėžys, o prostatos onkologija buvo 4–5 vietoje. Tačiau jau pirmaisiais metais, kai pradėta vykdyti programa, prostatos vėžio statistika labai pašoko ir prostatos vėžys išsiveržė net į pirmąją vietą.
Daug dažniau nustatomas mažesnių stadijų vėžys, neprogresuojančių ligos atvejų ir daug rečiau aptinkama užleistų prostatos vėžio atvejų.
Gal COVID-19 pandemija situaciją kiek pakoregavo. Pastebėta, kad šiuo metu šalyje tik 30 proc. potencialių programos dalyvių atvyksta pasitikrinti sveikatą, tad net 70 proc. lieka nežinioje. Per metus šalyje nustatoma 2,5 tūkstančių naujų prostatos vėžio atvejų. Ir, deja, ne tik pradinės stadijos.
Tiesa, pirmaisiais metais vėžio diagnozių buvo nustatyta žymiai daugiau, daugiau ir užleistų ligos atvejų. Pirmaisiais programos metais (2006–2007) prostatos vėžio biopsijų buvo nustatoma iki 42 proc., vėliau procentas mažėjo ir dabar jau skaičiai stabilizavosi: per metus diagnozuojama apie 24–25 proc. naujų vėžio atvejų.
Deja, sergamumas prostatos vėžiu nemažėja. Mažėja tik užleistų stadijų, kai liga lengviau kontroliuojama ir įveikiama. Todėl gydytojai ragina kiekvieną vyrą, sulaukusį 50 metų, nepraleisti galimybės diagnozuoti ligą pradinės stadijos. Praleidus ją, gydymas tampa sunkesnis, rezultatai blogesni.
Programa būtina
„Šios programos tikslas – nustatyti kuo daugiau pradinės stadijos vėžio atvejų, nes šiame etape daug lengviau padėti žmogui visiškai pasveikti“, – sako gydytojas urologas Aurimas Žibutis.
Per laikotarpį, kai vykdoma programa, pastebėta, kad 23 proc. yra sumažėjęs mirtingumas nuo prostatos vėžio. Ir šiandien gydytojai praktikai tvirtai įsitikinę, jog ši programa būtina. Medikai primena tiems, kurie šio tyrimo nedarę, nors patenka į programos nustatyto amžiaus ribas, jog reikia kreiptis į šeimos gydytoją ir jam PSA tyrimas bus atliekamas nemokamai. Po to kartos tyrimą kas dveji metai. Kai pats žmogus pageidauja dažniau tirtis, reikia susimokėti pačiam.
„Dabar jau visi puikiai žino apie vykdomą programą ir tik labai užsispyrę nenori tikrintis. Tačiau kai užsispyrimas praeina, neretam tenka gailėtis. Ir gydytojams sunku, kai reikia pranešti apie labai rimtą ligą“. – sako gydytojas.
Tačiau tuomet, kai buvo pradėta vykdyti programa, prostatos vėžiui gydyti dar nebuvo tvirtos metodikos. Dabar taikomas tiek chirurginis, tiek modernus radioterapinis gydymas, pirmos , antros eilės hormonų terapija, chemoterapija, tad ir padėti žmogui galimybių daugiau.