Mokslininkų komanda nustatė, kad žaliamėlėmis pseudomonomis vadinamos bakterijos, sukeliančios hospitalines infekcijas ir patenkančios į orą nučiaudėjus ar nusikosėjus, vis dar sklando ore ir po 45 minučių.
„Mūsų ankstesni tyrimai parodė, kad šie patogenai gali nukeliauti iki keturių metrų atstumą ir išlikti aplinkoje 45 minutes, – sakė Kvinslando technologijų universiteto mokslininkė Lidia Morawska. – Mes norėjome sužinoti, kaip bakterijas nešantys lašeliai, atsiradę nusičiaudėjus ar nusikosėjus, nukeliauja tokį atstumą ir gali užkrėsti žmones tokį ilgą laiką.“
Žaliamėlės pseudomonos yra dažnas daugeliui vaistų atsparus patogenas, galintis sukelti tokių pavojingų infekcijų kaip plaučių uždegimas ir kraujo uždegimas. Šios bakterijos sukelia infekcijas tik esant kitoms ligoms, pavyzdžiui, cistinei fibrozei.
Nors šios rūšies bakterijos yra pakankamai gerai ištirtos, mokslininkai vis dar ne visiškai suvokia, kaip čiaudulys ar kosulys padeda plisti infekcijai.
„Dauguma mokslinių tyrimų šioje srityje dėmesį sutelkė į laboratorijoje sukurtus bioaerozolius, kurie skiriasi nuo natūraliai iškvėptų lašelių, kuriuos sukuria žmogaus organizmas, – paaiškino L. Morawska. – Mes sukūrėme naujovišką būdą įvertinti trumpalaikį ir ilgalaikį bioaerozolių senėjimą be supančio oro poveikio.“
Ši nauja metodika, pavadinta TARDIS, leido mokslininkams ištirti, kaip aerozoliai po nusičiaudėjimo ar nusikosėjimo plinta ir išlieka ore bei kiek ilgai.
„Buvo paimti iškosėtų oru sklindančių lašelių mėginiai iš dviejų pacientų, kurių vienas sirgo cistine fibroze, o kitas – chroniška žaliamėlių pseudomonų sukelta infekcija, – paaiškino L. Morawska. – Kai tik iškosėti lašeliai pateko į orą, jie greitai išdžiuvo, atvėso ir tapo pakankamai lengvi, kad galėtų plisti oru. Jie taip pat iš dalies sunyko dėl reakcijos su deguonimi: didesniems lašeliams prireikė daugiau laiko išgaruoti.“
Dauguma šių lašelių sumažėja tiek, kad bakterijos nebegali juose gyventi. Paprastai tai įvyksta labai greitai. Mokslininkai nustatė, kad dauguma bakterijų išdžiuvusiuose lašeliuose žūsta arba jų gyvavimo trukmė siekė 10 sekundžių. Tačiau nedidelio porūšio bakterijų pusėjimo trukmė buvo ilgesnė nei 10 minučių.
„Tai leidžia teigti, kad kai kurios žaliamėlės pseudomonos yra atsparios sparčiam biologiniam yrimui, todėl aplinkoje išlieka gyvybingos pakankamai ilgai, todėl gali ir toliau platinti infekciją, ypač tarp žmonių, kurie jau turi kvėpavimo takų problemų, pavyzdžiui, serga kaip cistine fibroze“, – sakė L. Morawska.
Nors mokslininkai nėra visai tikri, kodėl taip vyksta, jie spėja, kad tai yra susiję su tuo, kurioje kvėpavimo takų dalyje yra pagaminami lašeliai bei jų pačių dydis.
„Mes manome, kad tai gali būti susiję su tuo, kad lašeliai yra pagaminti skirtingose kvėpavimo takų dalyse ir neša skirtingą bakterijų krovinį, – sakė mokslininkė. – Didesniems lašeliams reikia daugiau laiko išgaruoti, tad bakterijos išlieka gyvybingesnės ilgesnį laiką.“
Kaip ten bebūtų, šis tyrimas dar kartą parodo, kokia yra svarbi infekcijų kontrolė ligoninėse. Be to, šis tyrimas dar kartą patvirtina amžinąją tiesą: čiaudint and kosint reikia užsidengti ranka burną (geriausia kosėti ar čiaudėti į sulenktą ranką), o vėliau nusiplauti rankas.
Sergant patartina dėvėti veido kaukę, ji taip pat sumažina riziką užsikrėsti sveikiems.