Skiepai – vienintelė apsauga
Erkinis encefalitas – itin klastinga ir nepagydoma liga. Ja užsikrėsti gali visi, o simptomai pasireiškia tik po kurio laiko. Net 90 proc. atvejų žmonės užsikrečia birželio–spalio mėnesiais. Tai susiję su erkių aktyvumu ir dažnesniu gyventojų buvimu gamtoje šiltuoju metų laiku.
Lietuva priklauso erkinio encefalito endeminei zonai, todėl būtina pasirūpinti savo ir artimųjų apsauga nuo šios ligos. Infekuotos erkės tyko mūsų ne tik miškuose ar nepjautose pievose. Jų pilna parkuose, soduose, netgi vaikų darželių aikštelėse. Skiepai yra vienintelė patikima priemonė apsisaugoti nuo erkinio encefalito ir jo komplikacijų, todėl pats metas pasitikrinti savo skiepų pasą, ar neatėjo metas pakartotinai skiepytis, arba tiesiog išsitirti, ar turimas imunitetas erkiniam encefalitui yra pakankamas.
Imunitetas erkiniam encefalitui susidaro per porą savaičių pasiskiepijus dviem skiepo dozėmis, tačiau, laikui bėgant, jis silpsta, todėl reikalingi pakartotiniai skiepai: trečias – praėjus metams nuo antrojo, vėlesni – kas trejus–penkerius metus. Jei antikūnų koncentracija yra didesnė kaip 500, imunitetas yra pakankamas. Jeigu šis rodiklis viršija 900, pakartotinai skiepytis reikės ne anksčiau kaip po trejų metų; nuo 700 iki 900 – po dvejų metų, nuo 500 iki 700 – metų bėgyje.
Skiepai ir tyrimai
Erkinį encefalitą sukelia TBE virusas, kurį platina erkės. Vaistų nuo šios ligos nėra, tačiau yra 98 proc. veiksmingi skiepai. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, nuo erkinio encefalito turėtų būti skiepijami gyventojai vietovėse, kur susirgimų skaičius viršija 5 gyventojus iš 100 tūkst.
Lietuvoje šis rodiklis yra daugiau nei dvigubai didesnis – kasmet centrinę nervų sistemą pažeidžiančia erkinio encefalito forma suserga 12 gyventojų iš 100 tūkst. Pasiskiepijus organizme pradeda gamintis TBE virusui specifiniai antikūnai. Jų koncentraciją galima išmatuoti atlikus erkinio encefalito IgG (povakcininio vertinimo) tyrimą.
Tikslinga tokį tyrimą atlikti praėjus dvejiems ar daugiau metų po paskutinio skiepo. Povakcininio vertinimo tyrimas leidžia tiksliai nustatyti, ar organizme susiformavo imunitetas erkiniam encefalitui, ar jis yra pakankamas šiuo momentu ir kada reikėtų planuoti skiepytis pakartotinai.
Skiepai gali nesuveikti
Kada pradeda veikti skiepai nuo erkinio encefalito? Kiekvienas organizmas skirtingai reaguoja į infekcijos sukėlėją, todėl ir antikūnų prieš erkinį encefalitą vieniems gaminasi daugiau, o imunitetas įgyjamas ilgesniam periodui, kitiems – trumpesniam. Erkinio encefalito IgG (povakcininio vertinimo) tyrimas leidžia nustatyti vakcinai neimlius asmenis – žmones, kuriems skiepas nuo erkinio encefalito yra neefektyvus.
Pagal statistiką, tai yra išimtiniai atvejai, tačiau konkrečiam žmogui labai svarbu sužinoti, kad skiepas nesukuria imuniteto erkiniam encefalitui. Tokiam žmogui nėra prasmės skiepytis pakartotinai, reikėtų tiesiog vengti kontakto su erkėmis. Jei tenka būti gamtoje, naudoti tradicines apsaugos priemones – rengtis šviesiais visą kūną dengiančiais rūbais, naudoti vabzdžius atbaidančius repelentus, grįžus atidžiai pasitikrinti, ar neprikibo erkių. Tai universalios taisyklės, kurių turėtų laikytis visi, būnantys gamtoje, taip pat ir pasiskiepiję, imunitetą erkiniam encefalitui turintys žmonės, nes erkės platina ir kitas ligas.
Erkinis encefalitas keičia gyvenimą
Įkandus infekuotai erkei, erkinio encefalito simptomai pasireiškia per 3–30 dienų. Dažniausiai juntami į gripą panašūs simptomai – karščiavimas, galvos, raumenų, sąnarių skausmas, pykinimas, viduriavimas. Dešimtadaliui tokių pacientų liga pereina į antrąją fazę, išsivysto centrinės nervų sistemos infekcijos sukeltas uždegimas.
Liga gali komplikuotis į meningitą, meningoencefalitą arba mielitą. Visos šios ligos formos yra sunkios, gydymas trunka daug mėnesių, o ligos pasekmės gali lydėti visą gyvenimą.
Raumenų silpnumas, koordinacijos sutrikimai, kalbos, psichikos sutrikimai, paralyžius – tai skaudžios ir gyvenimą iš pagrindų pakeičiančios erkinio encefalito komplikacijos.