Socialinių tinklų populiarumą, pasak „MediCA klinika“ medicinos psichologės Linos Kazlauskienės, lemia daug priežasčių. „Tai puiki priemonė plėtoti savo verslą, reklamuotis, sužinoti įvairias naujienas, pasidalinti informacija, burti bendraminčius ir komunikuoti su draugais. Bendravimas ir informacijos sklaida virtualioje erdvėje, pasak medicinos psichologės, pats savaime nėra blogas dalykas, tačiau jis mažai kontroliuojamas.
Kadangi tai gana naujas reiškinys, todėl žavi jo galimybės, o susimąstyti apie tai, kokią įtaką jis daro mūsų savijautai, sveikatai dar tik pradedame. Viešindami asmeninio gyvenimo detales, vargu, ar daugelis susimąstome apie galimas neigiamas pasekmes. Gal net ir pamirštame, kad pasidalinimas informacija viešoje erdvėje gali tapti prieinamu nepageidaujamiems asmenims“, – teigia L. Kazlauskienė ir priduria, kad viena svarbesnių priežasčių, ypač jaunų žmonių tarpe, skatinančių įsitraukti į asmeninio gyvenimo detalių viešinimą yra noras sulaukti grįžtamojo ryšio – aplinkinių reakcijos. Tai tarsi savotiškas būdas pasitikrinti, kaip mane mato aplinkiniai. Kai kuriems tai galbūt ir galimybė išbandyti save įvairiuose amplua. Visgi, reakcijos neretai būna prieštaringos, nebūtinai tik teigiamos, todėl gali sukelti daugiau sumaišties nei aiškumo.
Bandymai gali baigtis mirtimi
Kai kurie žmonės siekdami populiarumo atlieka įvairius eksperimentus su savo kūnu ir sveikata, kuriuos tiesiogiai transliuoja per savo paskyras socialiniuose tinkluose. Kartais šie eksperimentai gali pasirodyti gal ir nelabai malonūs, tačiau lyg ir neturintys pridaryti rimtos žalos sveikatai, kaip, pavyzdžiui, vienu mauku išgerti 100 putpelių kiaušinių arba 2 litrus aliejaus. Tačiau kai kurie, kuriuose naudojami vaistai, gali turėti neatitaisomų pasekmių sveikatai ir kelia nerimą specialistams. Prieš kurį laiką keli tūkstančiai žmonių tiesiogiai per socialinius tinklus stebėjo, kaip jaunas, išpopuliarėti siekiantis vaikinas per nosį sušniaukštė keletą sutrintų Paracetamolio tablečių, kitą kartą – dvi tabletes Viagros.
Stebint tokius eksperimentus su medikamentais kyla klausimas, kaip visa tai gali atsiliepti jauno vaikino organizmui. Mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Žydrūnė Muzikevičiūtė baisisi tokiu elgesiu: „Tokių „kietuolių“, eksperimentuojančių su savimi internete turbūt yra ne vienas. Deja, jie nesuvokia, kuo jiems gresia tokie šou. Kalbant apie vaistų vartojimą, kai jų nereikia, ir dar jų perdozavimą, reikia pasakyti, kad tai gali baigtis apsinuodijimu, o kartais net mirtimi. Per didelė vaistų dozė gali pakenkti žmogaus fizinei ir psichinei būklei, reprodukcinei sveikatai, netgi būsimų vaikų sveikatai. Gresia negrįžtamos pasekmės“.
Ž. Muzikevičiūtė atkreipė dėmesį į tai, kad itin garsiai socialiniuose tinkluose nuskambėjusių įvykių, kai jaunas vaikinas pakeitė vaistų vartojimo būdą – suuostė juos per norį, o ne išgėrė – pasekmės yra visai neprognozuojamos. Kuo gali baigtis vaisto perdozavimas? „Kiekvienu konkrečiu atveju pasekmės bus skirtingos. Pavyzdžiui, išgėrus didelį kiekį Paracetamolio gali ištikti kepenų atrofija, o tai reikštų mirtį arba skubios organo transplantacijos būtinybę. Vaistų perdozavimas – tikrai pavojingas žaidimas“, – sako „Camelia“ vaistininkė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį į tai, kad atlikdamas tokius „žygdarbius“ jaunuolis ne tik žaloja save, bet ir tuos, kurie žiūri jo šou socialiniuose tinkluose. „Labai tikiuosi, kad jis neturi ir neturės savo pasekėjų, niekas neužsikrės noru pakartoti ką nors panašaus. Geriausia ignoruoti tokius pasirodymus. O vaistus reikia vartoti taip, kaip nurodė gydytojas arba kaip nurodyta to vaisto informaciniame lapelyje“, – teigia Ž. Muzikevičiūtė.
Eksperimentų motyvai įvairūs
Drastiškų eksperimentų, galinčių turėti pasekmių sveikatai, motyvai, pasak medicinos psichologės L. Kazlauskienės, gali būti patys įvairiausi. Vargu, ar juos visus būtų galima iškart išvardinti.
„Vertindami šį reiškinį tiesiog kaip dėmesio siekį, problemą supaprastintume. Visų pirma, mūsų kūnas yra tai, kas mus fizine prasme riboja. Kiekvienas turime tokį kūną, kokį turime ir jo galimybės yra baigtinės. Paauglystėje žmogaus kūnas sparčiai keičiasi, plečiasi ir fizinių galimybių ribos, tad jas be galo įdomu tyrinėti. Sveikas besikeičiančių fizinių galimybių tyrinėjimo pavyzdys galėtų būti draugiškos jaunuolių imtynės ar rankos laužimo varžybos.
Kita vertus, gyvename „neribotų galimybių“ laikais, kai internetinėje erdvėje galime akimirksniu apkeliauti pasaulį, transformuotis į norimą personažą, vienu pelės klavišo spustelėjimu sutriuškinti priešų komandą ar gauti papildomą gyvybę. Intensyvus gyvenimas fiziniams dėsniams nepaklūstančioje erdvėje ilgainiui jautresnės psichikos žmonėms gali ištrinti aiškią ribą tarp realybės ir fantazijų. Ir tada atrodo, kad jei aš galiu ten, tai galiu ir čia, o eksperimentai su savo kūnu įgauna net ir gyvybei pavojingą formą“, – įsitikinusi L. Kazlauskienė ir priduria, kad ribų tyrinėjimas yra be galo jaudinanti veikla. Smagu ir kartu šiek tiek baugu balansuoti tarp to, kas pažįstama ir to, kas nauja, nepatirta, gal net pavojinga. Tas jaudulys yra aiškus ženklas, kad esu ir vis dar esu gyvas.
Pašnekovė atkreipia dėmesį į tai, kad mūsų psichika kasdien yra stipriai stimuliuojama: dešimtys elektroninių laiškų, šimtai „like“ socialiniuose tinkluose su komentarais, draugų siunčiamos nuotraukos, nauji straipsniai ir dar daugybė kitų dalykų per vieną dieną.
„Natūralu, jog toks srautas yra nepakeliamas, todėl mūsų psichika ieško būdo išsigelbėti. Ir tai vyksta nujautrėjimo sąskaita. Daugelis dalykų tiesiog nebejaudina. O jei nebejaudina, tai ir nebepadeda išsiaiškinti, kas aš esu ir ką galiu. Vadinasi, reikalinga daug stipresnė stimuliacija. Kažkas, kas sukrėstų, gal net šokiruotų. Daryti kažką kito akivaizdoje, tai ne tas pats, kai darai vienumoje, niekam nematant. Viešai eksperimentuodamas žmogus ne tik įsitikina, kad jis yra, bet ir turi liudininkų, kurie kažkaip reaguoja (nesvarbu teigiamai ar neigiamai), todėl yra tikras, kad tai kažką jaudina ir kažką kitiems reiškia“, – drastiškų eksperimentų priežastys aiškina medicinos psichologė ir priduria, kad tokius poelgius, ypač, jei pastarieji sulaukia palaikymo iš aplinkinių, gali būti linkę pakartoti jauni ar jautresnės psichikos žmonės.