Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Gabijos Kruopytės, slyvos, kaip ir dauguma vaisių bei uogų, yra natūralus vitaminų C, A, K, kalio, vario, mangano, taip pat B grupės vitaminų, fosforo ir magnio šaltinis.
„Slyvose taip pat gausu antioksidantų, kurie neutralizuoja laisvuosius radikalus ir taip apsaugo organizmą nuo uždegiminių procesų bei priešlaikinio senėjimo, daugelio lėtinių ligų. Be to, slyvos pasižymi antibakteriniu ir antialerginiu poveikiu, jose esantis didelis flavonoidų kiekis gali padėti išvengti širdies ligų ir yra siejamas su geresne kaulų būkle, mažina Alzheimerio ligos riziką“, – pranešime žiniasklaidai vardija G. Kruopytė.
Pašnekovės teigimu, slyvas į racioną reikėtų įtraukti ir norintiems išsaugoti gerą regėjimą. Slyvose esantis vitaminas A gali padėti sumažinti oksidacinį stresą akies tinklainėje ir kataraktos bei geltonosios dėmės degeneracijos riziką.
„Dar viena svarbi slyvose esanti antioksidantų rūšis yra fenoliai, kurie gali padėti reguliuoti cholesterolio kiekį, kuris, kaip jau yra gerai žinoma, gali prisidėti prie kraujagyslių pažeidžiamumo, didinti kraujospūdį ir taip lemti infarktą ar insultą“, – sako vaistininkė.
Slyvų produktai ne sezono metu
Be išvardintų naudingų savybių slyvos yra puikus užkandis. Vidutinė šviežia slyva turi apie 30 kalorijų (kcal).
„Nors slyvos yra gana saldžios, jų pavalgius gliukozės ir insulino kiekis kraujyje padidėja saikingai. Tai nulemia didelis slyvose esančių skaidulų kiekis, kuris neleidžia gliukozei taip greitai patekti į kraują, cukraus kraujyje didėja laipsniškai. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į vartojamų slyvų porciją – ypač džiovintų, kurios itin kaloringos“, – pabrėžia G. Kruopytė.
Kitas būdas skanauti slyvas – vartoti jų sultis. 2021 m. „Eckes-Granini Baltic“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, slyvų sultis kaip mėgstamiausias Lietuvoje renkasi 6 proc. vartotojų.
„Slyvos yra sezoniniai kaulavaisiai, tad norint jomis mėgautis šaltuoju metų laiku tenka rinktis atvežtas iš šiltų šalių, arba jų sultis, tiksliau, nektarą – kadangi slyvų sultys yra gana tirštos, todėl yra papildomai skiedžiamos geriamuoju vandeniu. Pastebime, kad slyvų sultis dažniausiai renkasi moterys, taip pat vyresnio amžiaus pirkėjai“, – komentuoja sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų gamintojo vadovas Marius Gudauskas.
Pasak jo, sulčių gamintojai slyvų nektarą dažniausiai gamina 2 skirtingais būdais – iš šviežių arba džiovintų slyvų. Pirmuoju atveju šviežios slyvos yra spaudžiamos, kaip ir dauguma sultims naudojamų vaisių bei uogų, antruoju – džiovintos slyvos yra užpilamos karštu vandeniu ir tada yra spaudžiamos.
„Lietuvoje gaminamam „Elmenhorster“ slyvų nektarui naudojame šviežių slyvų tyrę, kuri užtikrina norimą galutinio produkto tekstūrą, skonį bei kvapą“, – pabrėžia M. Gudauskas.
Svarbiausia – saikingai vartoti
Svarbu paminėti, kad slyvų keliamą vidurius laisvinantį poveikį nulemia ne tik jose esančios skaidulos, bet ir natūralus organinis junginys – sorbitolis.
„Didžioji dauguma slyvose esančių skaidulų yra netirpios, todėl jos pagreitina medžiagų judėjimą virškinamajame trakte. Be to, slyvose yra didelis kiekis sorbitolio, kuris laisvina vidurius, tad rekomenduojama per dieną suvalgyti tik apie 50–100 g slyvų arba išgerti iki 200 ml slyvų sulčių, antraip tai gali paskatinti nemalonų pojūčius pilve ar viduriavimą“, – teigia G. Kruopytė.
Pasak jos, saikingas slyvų ar jų sulčių vartojimas padeda palaikyti tinkamą virškinimo sistemos funkcionavimą.