Dažnai perdozuojama, nesikonsultuojama su specialistais
Pasak vaistininko I. Popos, viena esminių klaidų, kurias daro vaistus nuo skausmo vartojantys žmonės, yra rekomenduojamos paros vaisto dozės viršijimas.
„Kai pacientus vargina stiprus skausmas, jie dažnai nepaiso rekomenduojamų maksimalių vaistų dozių ir patys priima sprendimą, kokius vaistus pasirinkti ir kokiomis dozėmis vartoti. Tokį sprendimą priimantį pacientą, kurį vargina skausmas, galima suprasti, tačiau tai yra labai rizikinga – nesilaikant vaistų gamintojo rekomendacijų, kyla rimtų sveikatos rizikų, pavyzdžiui, pažeisti kepenų ar skrandžio veiklą. Ir tai galioja net jauniems bei jokių sveikatos nusiskundimų neturintiems žmonėms“, – sako vaistininkas.
Jis priduria, jog vaistų pasirinkimo klausimu yra rekomenduojama konsultuotis su specialistais – gydytojais, vaistininkais. Jie, žinodami paciento sveikatos istoriją, buvusius ir esamus nusiskundimus, pasiūlys tinkamiausius medikamentus. Specialistas atkreipia dėmesį, jog vadovautis šeimos narių ar draugų rekomendacijomis nevertėtų, nes tai gali ne vien neatnešti norimų rezultatų, bet ir dar labiau pabloginti esamą situaciją.
Vaistininkui antrina gydytoja J. Dūdienė. Pasak jos, būtina atidžiai įvertinti vaistuose esančias veikliąsias medžiagas ir jokiu būdu jų nemaišyti. Specialistė akcentuoja, kad maišant skirtingų gamintojų vaistus kyla perdozavimo rizika, kuri gali baigtis rimtomis skrandžio problemomis.
„Jeigu maišomos medžiagos, kol jos dar nenustojusios veikti, šalutinio poveikio pavojus gali itin sustiprėti – pavyzdžiui, pasireikšti kraujavimas iš skrandžio, kurį žmogus gali pastebėti jau po savaitės vartojamo tokio vaistų „kokteilio“. Toks kraujavimas gali sukelti įvairaus sunkumo ir pobūdžio negalavimus, kylančius dėl išsivystančios mažakraujystės. O jeigu tai yra ūmus kraujavimas iš virškinamojo trakto – žmogui reikalinga skubi chirurginė pagalba“, – teigia gydytoja.
Šalutinis poveikis galimas skrandžiui, širdžiai, kraujagyslių sistemai
Gydytoja dalijasi, jog vienas dažniausiai pasireiškiančių šalutinių poveikių, vartojant daugelį vaistų nuo skausmo, yra poveikis virškinamojo trakto sistemai.
„Tačiau šiuo klausimu taip pat pastebiu gajų mitų. Pavyzdžiui, žmonės, prisibijodami žalos skrandžiui, pageidauja geriamus vaistus pakeisti leidžiamais. Visgi realybė yra tokia, kad ir leidžiamas vaistas bet kuriuo atveju patenka į skrandį. Taip yra todėl, nes veiklioji medžiaga per kraujotaką pasiskirsto po visą mūsų organizmą – tai reiškia, kad bet kuris vaistas, nesvarbu, kaip jis patenka į mūsų organizmą, pasiekia skrandį ir turi poveikį jam“, – paaiškina gydytoja.
Ji priduria, kad veikliųjų medžiagų, kurios turi neigiamą poveikį virškinimo sistemai, ypač reikėtų privengti tiems, kurie turi su virškinamuoju traktu susijusių sutrikimų – pavyzdžiui, opaligę ar gastroezofaginio refliukso ligą.
Vaistininkas I. Popa antrina, kad dalis vaistų nuo skausmo kelia šalutinį poveikį širdies bei kraujagyslių sistemai. Tai ypatingai aktualu vyresnio amžiaus senjorams ir žmonės, turintiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų.
Tačiau jis akcentuoja, kad tais atvejais, kai vaistų nuo skausmo vartojimas yra neišvengiamas, būtina rinktis medikamentus, kurių veikliosios medžiagos saugumo profilis yra tinkamas konkrečiam pacientui. Tuo tarpu virškinamojo trakto pažeidimų riziką galima sumažinti paraleliai vartojant vaistus, skirtus mažinti skrandžio rūgšties sekreciją.
Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti renkantis vaistus
J. Dūdienės teigimu, nors visų kategorijų vaistai turi šalutinių poveikių tikimybę, renkantis medikamentus būtina įsivertinti, kad galimų šalutinių simptomų būtų kuo mažiau. Pavyzdžiui, vienas iš dažniausių žmonių pasirinkimų skausmui malšinti yra diklofenakas. Nors ši veiklioji medžiaga efektyviai malšina skausmą, ji taip pat gali pažeisti virškinamąjį traktą ir širdies bei kraujagyslių sistemą.
J. Dūdienė priduria, jog kai kurių Europos šalių skausmo gydymo rekomendacijose yra kategoriškai nurodyta nevartoti diklofenako žmonėms, kurie turi lėtinių ligų. Vietoje jo rekomenduojama rinktis saugesnes veikliąsias medžiagas – naprokseną ar ibuprofeną.
I. Popos teigimu, vaistų pasirinkimą turėtų nulemti du pagrindiniai faktoriai – veikliosios medžiagos saugumas ir efektyvumas.
„Pirmojo pasirinkimo vaistas gali priklausyti nuo individualios paciento sveikatos situacijos ir skausmo pobūdžio. Tuo tarpu vaisto saugumas ir efektyvumas priklauso ne tik nuo veikliosios medžiagos pasirinkimo, bet taip pat ir nuo vaisto dozės. Siekiant maksimaliai sumažinti širdies ir kraujagyslių sistemos nepageidaujamų komplikacijų riziką, viena saugiausių ir efektyviausių skausmą ir uždegimą mažinančių veikliųjų medžiagų, prieinamų Lietuvoje, yra naproksenas“, – teigia I. Popa.
Vaistininkui antrina ir J. Dūdienė: „Pagal stiprumą naproksenas nenusileidžia nei diklofenakui, nei ibuprofenui, nei injekciniams vaistams, o pagal saugumą – juos pralenkia.“