„Rudenį visur yra peršalimo ligų ir virusų, tačiau, kaip ir daugelyje susibūrimo vietų, darželyje jie plinta greičiau ir stipriau.
Kadangi mažieji linkę viską čiupinėti, ragauti ir uostyti, todėl ten sergamumas yra padidėjęs“, – pastebėjo M. Lukošaitytė.
Kiekvieną sezoną kartojasi tų pačių virusų plitimas: rinovirusai paveikia kvėpavimo sistemą, rotavirusai – virškinimo, taip pat vėlyvą rudenį atkeliauja gripo ir pastaruosius kelerius metus – COVID-19 infekciją sukeliantys virusai bei vėjaraupiai.
„Visiškai išvengti virusų nepavyks kaip ir suaugusiems, taip ir mažiesiems – vis tiek jie pateks. Geriausia imtis profilaktinių priemonių.
Pradėti reikėtų nuo mitybos. Mityba visokeriopai padeda išlaikyti imunitetą. Joje turėtų būti vitaminų, skaidulų, mikroelementų ir įvairių medžiagų, kurios padėtų išlaikyti imunitetą.
Jeigu vaikas yra nevalgus arba mažiau pasisavina medžiagas, galima papildomai vartoti vitaminus: B grupės, C, D arba tą pačią geležį, kuri daro labai didelę įtaką imunitetui“, – vardijo M. Lukošaitytė.
Kaip profilaktinę priemonę specialistė paminėjo ir barjerinį preparatą, kuris gali būti purškiamas į nosį arba gerklę.
„Tai yra iš raudonųjų jūros dumblių išgaunama medžiaga, kuri veikia dvejopai. Vienas poveikis, kad ta medžiaga apgaubia virusą, kuris patenka į nosį, ir neleidžia prisikabinti jam prie nosies gleivinės, kur virusas ir dauginasi. Kitas poveikis, kad medžiaga drėkina visą nosies gleivinę – taip susidaro mechaninis barjeras ir virusas nepatenka toliau į organizmą“, – paaiškino laidos pašnekovė.
Anot jos, tai – natūralios priemonės, neturinčios stiprių ar kenksmingų medžiagų. Jos veikia kaip barjerai.
„Jeigu norisi dar natūraliau, galima plauti nosį su jūros vandeniu: mažiesiems naudojamas izotoninis tirpalas, kuris yra tokio paties druskingumo, kaip ir mūsų kūno skysčiai, o suaugusiesiems ir vyresniems vaikams – hipertoninis. Tai yra stipresnės druskos tirpalas, kuriuo taip pat, jeigu virusas patenka į nosį, bet nespėja pasidauginti gleivinėje, mes jį tiesiog kelis kartus per dieną išplauname ir taip apsisaugome nuo plitimo“, – pasakojo farmacijos specialistė.
Ar reikia papildomai gerti vitaminų ir mikroelementų, pasak laidos viešnios, geriausiai gali parodyti tik mikroelementų ir vitaminų tyrimas.
„Jeigu nesinori papildomų preparatų, tokių kaip vitaminai, vartoti, galima atkreipti dėmesį į kai kuriuos maisto produktus, kuriuose jų gausu.
Pvz., vitamino C yra kopūstuose, geležies – ankštinėse daržovėse ir mėsoje. Net jeigu nenori vartoti papildomai vitaminų tabletėmis, galima pasistengti, kad maisto medžiagos turėtų jų gausiau“, – siūlė M. Lukošaitytė.
Net ir susirgus įmanoma pagreitinti sveikimo procesą.
„Labai svarbūs keli aspektai. Vienas – poilsio režimas: ir saugusiajam, ir vaikui reikėtų susilaikyti sergant nuo aktyvios veiklos, padidinti suvartojamų skysčių kiekį.
Visi puikiai žinome, kad suaugusiam, patiriančiam stresą, sušlubuoja sveikata. Lygiai taip pat ir vaikui, pvz. pradėjusiam eiti į darželį, reikia adaptacinio periodo.
Arba mažieji yra labai empatiški – jie gali jausti ir namie tvyrančias nuotaikas. Reikėtų, kad nepersiduotų nuo suaugusiojo stresas. Tai tikrai padės pasveikti.
Žinoma, padės ir tos pačios prevencinės priemonės: tai gali būti vitaminai, nosies plovimas ir daug arbatų“, – siūlė M. Lukošaitytė.
Paklausta, kada vis tik dėl vaiko ligos reikėtų skubiai kreiptis į medikus, specialistė atkreipė į kelis labai svarbius aspektus.
Vienas jų – jeigu aukščiau nei 38 laipsnius pakilusi temperatūra laikosi ilgiau nei 2 dienas.
Sunerimti reikėtų ir užsitęsus viduriavimui arba vėmimui.
„Jeigu matosi, kad vaikas jaučiasi ganėtinai gerai, yra guvus, nori valgyti ar paskaityti knygutę, tai nieko tokio. Ta sloga ateina, būna, ją reikia iškentėti, prabūti.
Bet, jeigu matosi, kad vaikas yra vangesnis arba, kaip sakiau, užsitęsia tam tikri simptomai, reikėtų jau kreiptis į šeimos gydytoją“, – patarė M. Lukošaitytė.