Kiek tų mikrogramų mūsų ore ir kuo kvėpuoja lietuviai, LNK laidos „Vidurdienio žinios“ žurnalistė Asta Dudurytė klausė Aplinkos apsaugos agentūros atstovės Vilmos Bimbaitės.
„Lietuvoje kietųjų dalelių koncentracija matuojama šešiuose miestuose. Iš tų miestų pernai didžiausia koncentracija buvo prie intensyvaus eismo gatvės, tačiau dabar galiojančios normos viršytos nebuvo“, – sakė V. Bimbaitė.
Visgi laidos pašnekovė pripažino, kad Europos Sąjunga (ES) planuoja sugriežtinti šias normas, priartinti jas prie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairių.
Dabar leidžiama kietųjų dalelių ore koncentracija yra 20 μg/m3. PSO reikalavimas yra 5 μg/m3, o siūloma sumažinti iki 10 μg/m3.
Lietuvoje tokių vietų, kur kietųjų dalelių koncentracija viršija 10 μg/m3 yra.
„Tai yra sostinėje, konkrečiai – Žirmūnuose prie intensyvaus eismo Kareivių gatvės. Čia pernai turėjome 13 μg/m3, o naujuose reikalavimuose bus 10 μg/m3.
Analogiškai kituose didžiuosiuose miestuose prie intensyvaus eismo gatvių tikimybė, kad norma bus viršyta“, – prognozavo V. Bimbaitė.
Anot jos, reikės imtis papildomų taršos mažinimo priemonių. Šiuo metu jau planuojama atnaujinti nacionalinius oro taršos mažinimo, klimato energetikos veiksmų planus. Tai leistų sumažinti transporto taršą, taigi ir kietųjų dalelių koncentraciją ore.
Beje, pagrindinis kietųjų dalelių šaltinis yra kietojo kuro deginimas namų ūkiuose, gaminant šilumą. Tad suplanuota nemažai priemonių, kurios padėtų mažinti ir šią taršą.
„Valstybės narės intensyviai ruošiasi ir dirba šituo klausimu, kad šią normą pasiektų“, – sakė V. Bimbaitė.
Paklausta, kaip atrodo Lietuva kitų šalių kontekste, specialistė sakė, kad visai neblogai.
„Mes esame 12-oje vietoje iš 28 šalių. Bet, aišku, problemų yra. Todėl reikia didelių pastangų taršai mažinti. Mažinti reikia ne tik valstybės mastu, bet ir iš kitų šalių atnešamą taršą. Pastangos mažinti taršą kitose šalyse, padės ir mums tai padaryti.
Reikia keisti automobilių parką, atnaujinti jį, reikia skatinti elektromobilių vartojimą, taip pat kažkiek keisti pačių gyventojų įpročius, keliauti pėsčiomis mieste ir taip toliau.
Svarbu mažinti transporto srautą. Turėjome labai gerą pavyzdį per pandemiją: kai viskas buvo uždaryta, teršalų koncentracija jau kitą savaitę krito 30–50 proc.“, – priminė V. Bimbaitė.
Specialistė patarė šalia intensyvaus eismo gatvių per daug nevaikščioti ir nesportuoti.
„Miestas pagal oro kokybės duomenis taršos atžvilgiu yra labai neįvairialypis. Jeigu prie intensyvaus eismo gatvių 2022 metais tarša buvo 12–15 μg/m3, Lazdynuose, kur tarša irgi matuojama, koncentracija yra perpus mažesnė. Taigi priklauso nuo rajono, eismo intensyvumo ir taršos šaltinių buvimo toje vietoje“, – sakė laidos pašnekovė.
Visą LNK laidos „Vidurdienio žinios“ siužetą rasite čia:
Apie tai, kaip tarša gali pakenkti sveikatai, „Delfi“ rašė jau anksčiau. Specialistų įžvalgas rasite čia.