Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Irena Taraškevičienė LNK Žinioms pasakojo, kad ir šaltuoju metų laiku būtina vėdinti patalpas.
„Tačiau sunku pasakyti, kaip dažnai reikia vėdinti patalpas, kad iš jų pasišalintų drėgmė, nes kambariuose vėdinimas skiriasi. Vonioje ar virtuvėje yra mechaninis vėdinimas, kai žmogus verda ar skalbia, išsiskiria daug garų, tokiais atvejais reikia atidaryti langą. Jei negalima, yra orlaidės“, – sakė I. Taraškevičienė.
Atšalus orui žmonės pradeda saugoti šilumą namuose ir patalpas vėdinti mažiau. Visgi specialistė sako, kad nesvarbu, koks oras, atidaryti langą bent kelioms minutėms yra būtina.
Nemalonus pelėsio kvapas yra mažiausia blogybė, kuri perspėja, kad patalpose yra ši problema. Daug blogiau, kad pelėsis sukelia alergiją.
„Vieniems gali pasireikšti nosies užgulimu, kitiems čiauduliu, akių ašarojimu, odos paraudimu. Sergantiems astma pelėsis gali išprovokuoti priepuolį, o vaikams, manoma, kad pelėsis net gali sukelti astmą“, – sakė NVSC specialistė.
Pelėsis turi net kancerogeninį poveikį, tačiau jis dažniausiai pastebimas ne namuose, o darbo vietose, pavyzdžiui, žemės ūkyje.
„Jei žmogus turi nusilpusį imunitetą, yra rizika, kad tam tikros rūšies pelėsiniai grybai gali sukelti specifinę grybelinę ligą“, – kalbėjo LNK pašnekovė.
Pelėsio poveikis yra per kvėpavimo takus, kai įkvepiamos sporos, toksinai. Taip labiausiai nukenčia kvėpavimo sistema.
Patalpose įsiveisus pelėsiui, jį reikia bandyti pašalinti chemikalais, esančiais prekybos centre.
„Žinoma, reikia skaityti, kas yra parašyta, ir laikytis instrukcijų. Ne visais atvejais reikia pilti priemonę iškart, kartais prieš tai reikia nuvalyti pelėsį mechaniniu būdu. Bet, jei jau valome, tai turime naudoti kvėpavimo takų apsaugą. Bet visais atvejais primygtinai rekomenduojama išsiaiškinti, koks yra pelėsio šaltinis“, – sakė I. Taraškevičienė.
LNK Žinių pokalbį rasite čia: