Kaip situaciją vertina medikai, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ komentavo Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė.
Sezonine infekcija dar netapo
Profesorė L. Jančorienė sakė, kad koronaviruso sergamumo bangos pakyla tada, kai virusas pakinta ir ima plisti.
„Tą informaciją jau vasaros pradžioje buvome gavę iš Amerikos kontinento, kadangi ten auga sergamumas ir aptinkama tos pačios viruso padermės omikron tam tikra nauja atmaina, pavadinta JN, ir dar keletas kitų giminingų porūšių.
Tą atmainą, atlikus sekvenavimo tyrimus, ir Lietuvoje pavasarį buvome nustatę kai kuriems sergantiesiems, kadangi sekvenuoja ne visus 100 proc. mėginius, bet tik pasirinktinai. Taigi jau ir tikėjomės, kad ta banga ateis.
Palyginti su praėjusia vasara, COVID-19 sergamumo banga šiemet atėjo kokiomis 3 savaitėmis anksčiau“, – pastebėjo profesorė L. Jančorienė.
Anot gydytojos, vadinti COVID-19 infekcijos visiškai sezonine kol kas negalima, nes nėra labai ryškaus sezoniškumo.
„Be abejo, šaltuoju metų laiku tikrai sergamumas išauga, bet jau žinome, kad dažnai paraleliai ir respiracinio sincitinio viruso (RSV) sergamumas išauga, ir to paties gripo – gali būti gripas A ar gripas B. Tarp jų taip pat yra ir COVID infekcija. Gal ji dabar jau taip neišsiskiria, kaip buvo pandemijos metu, tačiau kai tik pasklinda nauja atmina, tas sergamumas vis tiek pakyla. Tai, kad gali būti pakilimai vidurvasarį, įrodo, kad tai nėra pilnai sezoninė infekcija“, – paaiškino profesorė L. Jančorienė.
Mutacijos virusams būdingos
Gydytoja pasakojo, kad mutacijos būdingos ne tik SARS-CoV-2 virusui, kuris sukelia COVID-19 infekciją, bet taip pat ir gripui. Štai kodėl tenka kasmet skiepytis vis nauja gripo vakcina.
„Atliekami vis nauji tyrimai pietų ir šiaurės pusrutulyje. Kadangi gripas turi sezoniškumą, pagal tai, koks viruso variantas cirkuliuoja Pietų pusrutulyje jų žiemos metu, atitinkamai kuriama vakcina netgi iš 4 skirtingų komponentų, nes būtų labai sunku pataikyti, koks virusas pasieks mus iš kitos gaublio pusės ir kuris būtent sukels sergamumą.
Su COVID-19 infekcija – irgi yra panašiai. Virusams labai būdingos tos mutacijos, pokyčiai.
Jeigu to paties SARS-CoV-2 viruso, kuris sukelia COVID-19 infekciją, bus labai didelis pokytis, pasikeis omikron į kokį kitą variantą, gali būti, kad sergamumas gali prilygti pandeminiam“, – pasakojo profesorė L. Jančorienė.
Nauja vakcina siūlytų skiepytis ne visiems
Kaip tik dėl mutacijos nuo rugsėjo pradžios atsiras jau nauja COVID-19 vakcina JN1.
„Ja siūloma skiepytis vieną kartą, ypatingai rizikos grupės asmenims, kuriems didesnė sunkios ligos rizika, kadangi virusas pakito“, – paaiškino profesorė L. Jančorienė.
Profesorė patarė, kada naujoji vakcina pasieks Lietuvos gydymo įstaigas, kreiptis į šeimos gydytoją dėl skiepijimo. Tiesa, anot medikės, nėra rekomendacijos naująja vakcina skiepytis visai visuomenei, kaip buvo tada, kol imunitetas nebuvo išvis susidūręs su virusu.
„Dabar rekomenduojama skiepytis žmonėms, kuriems yra didžiausia sunkios ligos rizika. Mes turime stacionare pacientų, kuriems reikia deguonies, kurie serga sunkiomis COVID sukeltomis pneumonijomis. Dažniausiai tai – vyresnio amžiaus žmonės, onkologinėmis ligomis sergantys žmonės, kurie turi išsiplėtusį vėžinį procesą, gauna chemoterapiją ir kurių labai nusilpęs imunitetas, taip pat tie, kurie serga sunkiomis cukrinio diabeto, bronchinės astmos ar kraujagyslių ligų formomis. Tie pacientai serga sunkiausiai ir jiems pagalbos reikia labiausiai“, – pastebėjo prof. L. Jančorienė.
Nuo infekcijos priklauso gydymas
Paklausta apie simptomus, gydytoja sakė, kad jie labai nesiskiria nuo gripo ar RSV. Štai kodėl gripo sezono metu paprastai pacientai tiriami dėl trijų virusų, paėmus nosiaryklės mėginį.
Labai svarbu diagnozuoti, kuriuo virusu žmogus užsikrėtė, nes pagal tai galima parinkti atitinkamą specifinę gydymo taktiką.
„RSV specifinio gydymo nėra. Jeigu tai yra gripas, gali būti skiriami pacientui, kuris turi riziką sunkiai sirgti, priešgripiniai vaistai. Labai svarbu spėti paskirti vaistus per pirmas 48 val. nuo simptomų pradžios.
Tas pats ir su COVID infekcija – jeigu pacientas yra ambulatorinis ir turi sunkios ligos riziką, yra puikus antivirusinis vaistas, pasiekiamas Lietuvoje. Tada žmogus turi kreiptis į šeimos gydytoją – gali tai padaryti ir nuotoliniu būdu. Šeimos gydytojas nukreipia jį į vaistinę, kad galėtų pradėti tą vaistą vartoti. Geriausia vaistą nuo COVID infekcijos pradėti vartoti per pirmas tris dienas nuo simptomų pradžios, kol dar nėra pneumonijos, deguonies poreikio.
Kada ligonis pakliūna į stacionarą – dažniausiai tai būna jau nebe pirmosios ligos dienos, tada jau būna plaučių uždegimas, reikia deguonies, kartais ir gana didelių koncentracijų, kartais ir antibakterinio gydymo, kadangi prisideda antrinės bakterinės infekcijos. Tada mes stacionare jau turime kitą preparatą, skirtą jau sergantiems pneumonija, turintiems deguonies poreikį“, – sakė profesorė L. Jančorienė.
Pasak gydytojos, vasarą pajutus kvėpavimo takų infekcijos požymius, labai didelė tikimybė, kad tai bus COVID-19 infekcija, kadangi dabar necirkuliuoja nei gripas, nei RSV.
Padaugėjo ir bakterinių infekcijų
Kaip pastebėjo profesorė, pasitvirtino nuogąstavimai, kad praėjus pandemijai ir pasibaigus apribojimams bus pakilimas kai kurių anksčiau dėl griežtų apribojimų labai nuslopintų kvėpavimo takų infekcijų.
„Tai, ko tikėjomės, buvo labai ryšku šią vasarą: turėjome labai sunkių mikoplazminių pneumonijų. Tai, galima sakyti, yra viena iš atipinių bakterijų, kurios sukelia plaučių uždegimą – požymiai iš pradžių būna šiek tiek panašūs, tik po to atsiranda atkaklus kosulys ir nustatomas plaučių uždegimas, deguonies poreikis. Gerai, kad yra gydymas.
Taip pat labai grįžo kokliušas. Suaugę žmonės, kurie neturėjo revakcinacijos po savo skiepų pagal vaikų skiepų kalendorių, taip pat sirgo gana sunkiai, gal tik mažiau jų pakliuvo į stacionarą – stacionare dėl kokliušo gydyti vaikai.
Taigi, vasaros metu buvo cirkuliuojančių ne virusinių, bet bakterinių infekcijų. O COVID infekcija, kai tik pradėjome gauti žinių iš Šiaurės Amerikos, kad yra nauja omikrono atmaina, buvo aišku, kad praeis 2–4 savaitės ir turėsime sergamumo pakilimą pas mus. Taip ir buvo“, – teigė profesorė L. Jančorienė.
Laidos pašnekovė patarė silpnesnio imuniteto žmonėms būti atsakingiems ir, jaučiant kvėpavimo takų infekcijos požymius, kreiptis į šeimos gydytoją, galima ir į ligoninių Priėmimo skyrius, kur paprastai testuoja dėl COVID-19 infekcijos, tik tada nuspręsti, ką daryti – gydytis namie, o gal net gultis į ligoninę.
Anot gydytojos, jeigu namuose turimais deguonies matuokliais pastebima, kad deguonies kiekis nukrito mažiau nei 94, tai taip pat yra indikacija nuvykti į ligoninės Priėmimo skyrių ir atlikti plaučių rentgeną.
Kas galėtų sukelti naują pandemiją?
Neseniai buvo atlikta mokslininkų apklausa, koks kitas virusas, jų prognozėmis gali sukelti pandemiją.
„Be abejo, vis tiek daugiausia eina kalba apie kvėpavimo takų virusus. Daugiausia strėlių beda į gripo virusą, kuris gali kisti, kaip ir kiti koronavirusai, kurie gali pakist. Be abejo, tai labai nulemia tam tikras sąlytis su gamta: pokyčiai labai dažnai įvyksta gyvūnų organizme ir tas virusas naujadaras po daug mutacijų gali pereiti biologinį barjerą, žmogaus biologinį barjerą ir tuo nauju virusu gali užkrėsti žmogus žmogų. Tada vėl gali pasileisti nauja pandemija. Manau, kad čia tik pusiaukelė iki sekančios pandemijos“, – sakė profesorė L. Jančorienė.
Gydytoja patarė pajutus kvėpavimo takų simptomus saugotis, neiti į žmones, dėvėti kaukes.
Taip pat svarbu nepamiršti plauti rankas ir vėdinti patalpas.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Ekspertai pataria“ rasite čia:
