„Meningokokinę infekciją sukelia bakterija Neisseria meningitidis, kuri turi kapsulę. Pagal jos polisacharidų skirtumus meningokokai skirstomi į grupes A, B, C, D, X, Y, Z, W135 ir kt. Europoje daugiausia meningokokinės infekcijos atvejų sukelia B ir C grupės meningokokai, o Lietuvoje dažniausiai pasitaiko B grupės meningokokinė infekcija,“ – pranešime žiniasklaidai sako gydytoja.
Dažniausiai serga vaikai
Infekcija plinta oro lašeliniu būdu artimai bendraujant su infekuotais sergančiais asmenimis arba sveikais bakterijų nešiotojais. Ar žmogus susirgs simptomine forma, priklauso nuo imuninės sistemos veiklos.
Nors serga įvairaus amžiaus žmonės, dažniausiai ji pasitaiko vaikams, kurie sudaro apie 60–70 proc. visų ligonių. 30–40 proc. susirgusių vaikų yra kūdikiai. Kitos meningokokinės infekcijos rizikos grupės yra asmenys, kuriems sutrikusi imuniteto veikla, yra pašalinta blužnis, rūkantys, persirgę gripu ar kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, pažeidžiančiomis kvėpavimo takų gleivinę.
Meningokokinei infekcijai būdingas sezoniškumas, susirgimų padaugėja žiemą ir pavasarį. Didžiausias užsikrėtimų skaičius stebimas vasario–kovo mėnesiais.
„Kodėl vieni žmonės suserga meningokokine infekcija, o kiti ne, nėra iki galo aišku. Žmogaus imlumas šiai bakterijai priklauso nuo daugelio veiksnių, – sako infektologė. – Didelį vaidmenį atlieka imuninė sistema, į organizmą patekusių bakterijų kiekis ir jų potipis, genetiniai veiksniai, kiti kartu patekę virusai ir bakterijos, pažeidžiančios kvėpavimo takus. Svarbiausia žinoti, kad geriausias būdas apsisaugoti – vakcinuotis.“
Į ką svarbu atkreipti dėmesį?
Pasak G. Gaižutytės-Monteleone, simptomai priklauso nuo ligos formos. Jos išskiriamos trys: lokalizuota, generalizuota ir reta.
Lokalizuota forma. Tai nazofaringitas, kuriam būdingas bendras negalavimas, užgulusi nosis, galvos ir gerklės skausmas, neaukšta temperatūra. Liga trunka 1–3 d. ir dažniausiai praeina savaime gydantis namuose. Žmonės pasveiksta ir net nesužino, jog sirgo meningokokine infekcija.
Generalizuota forma. Ji pasireiškia meningokokiniu sepsiu, dar vadinamu meningokokemija arba meningokokiniu meningitu. Galimas ir šių abiejų formų derinys. Meningokokemijai būdinga aukšta, 39–40 °C temperatūra, galvos skausmas, šaltkrėtis, bendras silpnumas. Per pirmąją parą ar pirmąsias valandas atsiranda hemoraginio pobūdžio bėrimas, kuris paspaudus neišnyksta. Bėrimas dažniausiai plinta nuo šlaunų, sėdmenų, blauzdų link liemens, pažastų ir veido.
Išskiriama žaibinė meningokokemija, kurios metu visi šie simptomai progresuoja daug greičiau, staigiai blogėja žmogaus būklė ir jis gali mirti net per pirmąsias 24 val. nuo simptomų atsiradimo net ir taikant reikiamą gydymą. Meningokokinis meningitas taip pat pasireiškia karščiavimu – 38–39 °C, galvos skausmu, pykinimu, vėmimu. Ligonis tampa jautrus šviesai, mieguistas, vangus, atsiranda smegenų dangalų dirginimo požymių. Jei liga progresuoja iki meningoencefalito, galimi traukuliai, sąmonės praradimas. Mišriai formai būdingi tiek meningito simptomai, tiek bėrimas.
Retos formos. Tai sąnarių, širdies dangalų ir plaučių uždegimai.
„Didžiausia problema, kad pradžioje liga nepasireiškia specifiniais klinikiniais simptomais, o labai primena įprastą gripą. Be to, ir kraujo pokyčiai iš pradžių nėra nustatomi, – teigia infekcinių ligų gydytoja. – Todėl jei pasireiškia aukšta temperatūra, ligonis tampa vangus, visuomet geriau pasikonsultuoti su medikais. Atsiradus bėrimo elementams, liga progresuoja labai greitai, tad būtina kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą ar vykti į budinčią gydymo įstaigą, kurioje bus atlikti kraujo tyrimai ir skubiai pradėtas gydymas.“
Kaip gydoma?
Susirgus generalizuota, sunkia ligos forma (ypač jeigu ji yra žaibinė), galimi įvairūs organų pažeidimai, siejami su meningokokiniu sepsiu. Gali pasireikšti įvairūs širdies dangalų ir raumens uždegimai, inkstų nepakankamumas, sunkus plaučių uždegimas ir kt. Šios komplikacijos gali būti mirtinos.
Infekcinių ligų gydytoja sako, kad dėl meningokokinio sepsio nulemtų kraujotakos sutrikimų atsiranda įvairios odos ir kitų minkštųjų audinių nekrozės, gali prireikti persodinti pažeistus odos plotus arba vėliau gydyti likusius randus. Jeigu pažeidimai labai dideli, tenka amputuoti galūnes. Net ir išgydžius meningitą, ligonį visą gyvenimą gali kamuoti įvairūs liekamieji reiškiniai: nepaaiškinamas nuovargis, atminties ir dėmesio koncentravimo, elgesio, emocinės raidos sutrikimai, intelekto defektai, epilepsija, smegenų vandenė, suprastėjusi klausa arba visiškas kurtumas ir kt.
„Generalizuota meningokokinė infekcija gydoma gydymo įstaigoje antibiotikais. Daugeliui ligonių netgi prireikia gydymo intensyviosios terapijos skyriuje, kuriame dažnai tenka gydyti ir atsiradusias komplikacijas, pavyzdžiui, septinį šoką, kraujo krešėjimo sutrikimus. Skiepai yra efektyviausia iki šiol žinoma meningokokinės infekcijos profilaktikos priemonė. Kadangi nėra tiksliai nustatyta, kokios priežastys lemia, ar žmogus, susidūręs su meningokoku, susirgs, o komplikacijos ir mirties rizika yra didelė, tikrai verta apsidrausti ir skiepytis“, – sako G. Gaižutytė-Monteleone.
Lietuvoje įvedus visuotinę kūdikių vakcinaciją, stipriai sumažėjo atvejų skaičius populiacijoje. Skiepytis savo lėšomis rekomenduojama paaugliams, jaunuoliams (ypač gyvenantiems bendrabučiuose), nes sergamumas šioje amžiaus grupėje yra ganėtinai didelis. Jeigu vykstama į šalis, kuriose plačiai paplitę ir didelį pavojų kelia kitų tipų meningokokai, rekomenduojama pasiskiepyti atitinkamais skiepais. Pavyzdžiui, keliaujant į Subsacharinės Afrikos regioną, rekomenduojama pasiskiepyti nuo A tipo meningokoko. Ten šis bakterijos tipas toks paplitęs, kad regionas vadinamas „meningito ar meningokokine juosta“.