Miego apnėja gali padidinti smegenų insulto riziką
Galvos smegenų insultas, sukeliamas ūmaus galvos smegenų kraujotakos sutrikdymo, yra viena iš pagrindinių visuomenės ilgalaikės negalios ar net ir mirties priežasčių. Šios ligos galima išvengti atkreipiant dėmesį ir koreguojant kraujagyslinius rizikos veiksnius – aukštą kraujo spaudimą, širdies ritmo sutrikimus, netinkamą cholesterolio ir gliukozės apykaitą, viršsvorį, piktnaudžiavimą nikotinu ir alkoholiu, rašoma pranešime spaudai.
Pasak „Nordclinic“ gydytojos neurologės, miego specialistės Evelinos Pajėdienės, greta šių vadinamojo metabolinio sindromo sudedamųjų dalių reikia nepamiršti ir miego, kurį gali trikdyti kvėpavimo sutrikimas, kitaip dar vadinamas miego apnėja, dažnas naktinis šlapinimasis, periodiškai trūkčiojančios kojos, užmigimo pradžios ar vidurio nakties nemiga.
„Mokslinių studijų duomenimis, efektyvus ir savalaikis obstrukcinės miego apnėjos gydymas sumažina galvos smegenų insulto pasireiškimo bei pasikartojimo riziką bei pagerina neurologinių funkcijų atsistatymą po insulto“, – atkreipė dėmesį gydytoja E. Pajėdienė.
Vaikščiojimas per miegus „nekaltas“ tik vaikystėje. Ką jis reiškia vėliau?
Nakties miego metu žmogus gali patirti ir neįprasto elgesio epizodus –vaikščiojimą per miegus (dar vadinamą lunatikavimu), kalbėjimą ar šaukimą per miegus, mosikavimąsi, spardymąsi. Gydytojos E. Pajėdienės teigimu, šie epizodai dar vadinami parasomnijomis ir dažnai gali priminti tuo metu sapnuojamo sapno turinį.
Parasomnijos dažnai pasireiškia vaikams, paaugliams ir jauniems žmonėms, kuomet jų nelaikome rimtu miego sutrikimu, nes tai yra aktyviai besivystančių smegenų procesų atspindys ir su amžiumi tokie naktiniai epizodai retėja.
Tačiau gydytoja E. Pajėdienė pabrėžė, kad didesnį susirūpinimą kelia ketvirtajame ar penktajame dešimtmetyje prasidedančios parasomnijos, galinčios signalizuoti apie tam tikrą smegenų nykimą sąlygojančias ligas – Parkinsono ligą ar skirtingų tipų demencijas.
Žinoma, jog miegas gali sutrikti net dešimt metų anksčiau negu pasireiškia pirmieji neurologiniai ligos simptomai, pavyzdžiui, galūnių drebėjimas, judesių sulėtėjimas ar atminties sutrikimas. Be to, svarbu nakties miego metu vykstančius neįprastus garsinius ar motorinius epizodus atskirti nuo naktinių epilepsijos priepuolių.
Nugaros ir galvos skausmas nakties metu gali įspėti apie migreną
Įtampos tipo galvos skausmas, kaklinės stuburo dalies problemų sukeltas pakaušio skausmas bei migrena – vieni dažniausių pacientų patiriamų galvos skausmo tipų. Pamaininis darbas ar dėl kitų priežasčių nereguliarus miego ir būdravimo ritmas, lėtinis miego trūkumas gali sąlygoti migrenos skausmo priepuolių padažnėjimą bei pasunkėjimą.
„Nugaros ir galvos skausmas – labai dažni simptomai, atvedantys pacientą neurologo konsultacijai. Nakties metu juntamas skausmas, tirpimas, deginimo pojūtis bei tinkamos gulėjimo padėties neradimas dažnai prabudina ir trikdo nakties miegą. Svarbu atkreipti dėmesį ir į skausmo malšinimui skiriamų medikamentų parinkimą, nes kai kurie iš jų gali trikdyti miegą, o kai kurie kaip tik padėti užmigti“, – komentavo gydytoja E. Pajėdienė.
Atkreiptinas dėmesys ir į išimtinai atsibudus ryte pasireiškiantį galvos skausmą, galvos sunkumo, apdujimo pojūtį, nes tai gali būti obstrukcinės miego apnėjos ir jos sukelto naktinio deguonies trūkumo požymis.