Kodėl svarbu laiku pasiskiepyti nuo ŽPV? Gerai žinoma, kad šis virusas labai plačiai paplitęs visame pasaulyje, ir yra viena iš labiausiai plintančių lytiniu keliu perduodamų infekcijų. Beje, galimi ir retesni užsikrėtimo keliai, kada gimdymo metu užkrečiamas kūdikis arba per sąlytį su pažeistomis gleivinėmis ar oda.
Statistiniai duomenys rodo, kad net 80 proc. žmonių yra ar buvo užsikrėtę ŽPV, o tarp naujai diagnozuojamų piktybinių navikų net 4 proc. susiję su ŽPV. Matyt, nuo sunkesnių pasekmių mus apsaugo tai, kad tarp 220 ŽPV tipų tik nedidelė dalis priklauso aukštos vėžio rizikos grupei, kada nešiojant šį virusą per 15–20 metų atsiranda onkologinės ligos. Didesnė dalis asmenų (apie 90 proc.), užsikrėtusių žemos vėžio rizikos ŽPV tipais, to net ir nežino, nes nėra jokių klinikinių simptomų, ir normaliai funkcionuojanti imuninė sistema per kelis metus eliminuoja šį virusą iš jūsų organizmo. Nusilpus imuninei sistemai ar užsikrėtus pavojingesniais ŽPV tipais, įvairiose kūno vietose gali atsirasti karpos, tarp kurių greičiausiai plintančios yra genitalinės karpos. Didžiulis dėmesys ŽPV, be abejo, susijęs visų pirma su gimdos kaklelio vėžiu.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis moterų grupėje gimdos kaklelio vėžys mirčių statistikoje yra ketvirtoje vietoje. 2022 m. pasaulyje dėl šio vėžio mirė 350 tūkst. moterų. Moterys, užsikrėtusios ŽPV tipais, priklausančiais aukštai vėžio rizikos grupei, turi 6 kartus didesnę tikimybę susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Liono Tarptautinis vėžio tyrimo centras įvardino ŽPV kaip pagrindinį veiksnį gimdos kaklelio vėžio atsiradimui. Beje, 2008 m. Haraldas zur Hausenas, įrodęs, kad ŽPV sukelia gimdos kaklelio vėžį, gavo Nobelio premiją.
Nors, atrodytų, kad sugretinant su pasauline statistika, Lietuvoje rezultatai geresni – gimdos kaklelio vėžys kol kas yra šeštoje vietoje tarp visų moterų onkologinių ligų, deja, lyginant su geriausiai prevencines programas vykdančiomis Europos šalimis, mes stipriai atsiliekame. Taip, Suomijoje mirtingumas tik 1,5 atvejo 100 tūkst., o Lietuvoje – net 6 kartus aukštesnis, kas rodo, mūsų šalyje tikrai skiriamas nepakankamas dėmesys šiai problemai spręsti.
Pastaruoju metu statistiniai duomenys rodo, kad smarkiai didėja kitos lokalizacijos piktybinių navikų, susijusių su ŽPV, skaičius. Taip, JAV mokslininkai mano, kad ŽPV įtaka ryklės vėžio atsiradimui turi didesnę reikšmę, negu rūkymas ar alkoholio vartojimas. Beje, prognozuojama, kad ŽPV sukeltų kitų lokalizacijų (makšties, išorinių lytinių organų, varpos, išangės, tiesiosios žarnos, burnos, gerklų, tonzilių, liežuvio, nosies ertmės) onkologinių susirgimų skaičius pastoviai didės ir viršys gimdos kaklelio vėžio atvejus. jau randamos koreliacijos tarp ŽPV aukštos vėžio rizikos tipų ir viršutinių kvėpavimo takų bei plaučių piktybinių auglių.
Teigti, kad ŽPV pavojingas tik dailiosios lyties atstovėms, manyčiau, yra klaida, kuri gali turėti liūdnų pasekmių. PSO buvo referuota, kad vien tik 2019 m. pasaulyje vyrams diagnozuota 70 tūkst. onkologinių susirgimų, kurių priežastimi buvo ŽPV. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis per metus dėl ŽPV šalyje vėžiu suserga virš 19 tūkst. moterų ir virš 12 tūkst. vyrų. Todėl niekam nekelia nuostabos, kad išsivysčiusiose pasaulio šalyse nuo ŽPV vakcinuojamos ne tik mergaitės, bet ir berniukai.
Taip, Belgijoje berniukų vakcinavimas nuo ŽPV pradėtas 2010–2011 m., Austrijoje – 2014 m., Čekijoje – 2012 m., Kroatijoje, Kipre – 2016 m. ir t.t. Europos žemėlapyje nebelieka baltų dėmių. Atrodo, kad pagaliau Lietuva irgi prisijungė prie civilizuotų, mokslo pasiekimus į praktiką aktyviai diegiančių šalių.
Atrodo, kad tam tikram sluoksniui tėvų vien tik šeimos gydytojų aiškinimų, kodėl nuo ŽPV racionalu skiepyti tiek mergaites, tiek ir berniukus, net turint omenyje, kad dalis paauglių pradeda aktyvų lytinį gyvenimą labai anksti, dar neužtenka. Naujovės visuomet sunkiai skinasi kelią, bet mano giliu įsitikinimu visuomenėje visuomet nugali sveikas protas.