Apie tai, kad šaltuoju laikotarpiu turime nepamiršti ne tik šiltų viršutinių drabužių, bet ir kokybiškos avalynės bei budrumo, kalba ir medikai. Skaudžiai parkritus, jie ragina atidžiai stebėti savąją būseną ir nedelsiant kreiptis į gydytojus, idant būtų tinkamai diagnozuotas sužeidimas bei išvengta papildomų komplikacijų, rašoma pranešime spaudai.
Jei skausmas nesiliauja – kreipkitės į gydytojus
Gydytojas ortopedas-traumatologas Simonas Bartašius pastebi, kad traumų paslydus pagausėjimas yra neišvengiamas kiekvienos žiemos atributas. Parkritus, pasak gydytojo, dažniausiai patiriamos čiurnos, kelio ar klubo sąnarių traumos. Nors neretai atsiperkama patempimais ar nesunkiais sumušimais, pasitaiko ir kaulų lūžių, raiščių plyšimų. Šis laikotarpis taip pat labai pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms – kenčiantiems nuo osteoporozės kritimai beveik visada baigiasi lūžiais.
Paslydusiems ir parkritusiems S. Bartašius pataria atidžiai stebėti savąją būklę ir priimti sprendimus atsižvelgiant į ją: jei nejaučiate stipraus skausmo, grįžkite į namus, išgerkite vaistų nuo skausmo, o sumuštą vietą pašaldykite, tačiau pastebėję, kad traumuota vieta tinsta, ją nuolat stipriai skauda, nieko nelaukite ir kreipkitės į medikus.
„Geriau atvykus į gydymo įstaigą išsiaiškinti, ar nėra didelės bėdos, negu delsti namuose ir laukti pagerėjimo. Ilgas, kelias dienas trunkantis delsimas nėra naudingas nei pacientui, nei gydytojui. Pavėlavus atvykti laiku ir esant operacinio gydimo poreikiui, šis gali būti atidėtas dėl tokių potrauminių pakitimų, kaip hematomos ar audinių tinimas“, – aiškina S. Bartašius.
Tikslios diagnozės svarba
Ilgametis Vilniaus „Žalgirio“ vyriausiasis kineziterapeutas Dainius Pavilonis pabrėžia, kad tik tiksli diagnozė leidžia parenkant gydymą išvengti klaidų, kurios nulemtų ilgesnį traumos gijimą.
„Be tikslios diagnozės tam tikrus pažeidimus galima tik įtarti. Visuomet daug geriau tiksliai žinoti, kokio laipsnio trauma patirta. Pavyzdžiui, galima įtarti, kad pacientas patyrė raumenų patempimą, bet vėliau paaiškėja, kad tai buvo antro laipsnio raumenų plyšimas. Neteisingai diagnozavus, atsiranda ir rizika dar labiau pakenkti žmogaus sveikatai“, – įspėja kinezeterapeutas.
Tiksliai nustatyta diagnozė, pasak D. Pavilionio, padeda nustatyti ir pacientui reikalingą reabilitacijos planą. Specialistas pabrėžia, kad reabilitacija, kurios metu atstatoma pažeistos vietos funkcija, yra būtina ir naudinga, tačiau reikia nepamiršti, kad viso šio proceso metu yra būtina kvalifikuoto kineziterapeuto priežiūra.
Vilniaus Žalgirio vyriausiajam kineziterapeutui pritaria ir „Affidea Lietuva“ gydytojas radiologas dr. Andrius Brazaitis. Anot jo, tikslus sužeidimo įvertinimas yra būtinas, siekiant visiškai pagydyti pacientą. Rentgenologinis tyrimas šiandien išlieka populiariausia, tačiau nebūtinai efektyviausia diagnozavimo priemonė.
„Jei rentgenogramose nematyti lūžio, dar nereiškia, kad jo nėra. Kartais magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimo metu aptinkame tokias patologijas kaip žastikaulio didžiojo gumburėlio, padikaulių, blauzdikaulio, šlaunikaulio lūžius, kurių rentgenogramose paprasčiausiai nesimato“, – aiškina dr. A. Brazaitis.
Specialistai pabrėžia ir tai, kad MRT tyrimas gali pagelbėti ir tais atvejais, kai atlikti pirminiai tyrimai nesuteikia visos reikalingos informacijos, o apie paciento būklę lieka vienokių ar kitokių neaiškumų. Svarbu atsižvelgti į MR tomografo stiprumą – kuo jis stipresnis, tuo kokybiškesnius ir tikslesnius vaizdus parodo.
Gydytojai įspėja saugotis traumų, tačiau, deja, paslydimai daugumai žmonių, kad ir kaip atsargiai mėgintume eiti, paprastai būna visiškai netikėti. Tačiau paslydimų gali padėti išvengti atsargumas ir tinkama avalynė neslidžiais padais.