Apie kirmėlę gali pranešti tik nedidelis gūzelis
Tokios kirmėlės, kurios atsiranda po uodo įgėlimo, pavadintos dirofiliarijomis. Įprastai tai yra šunų parazitas, tik jiems dirofiliarija gali būti mirtinai pavojinga. Tačiau žmogui iš šuns kirmėlė persiduoti negali.
„Atrodo, galbūt netikėta, bet Lietuvoje uodai gali platinti kirmėles dirofiliarijas. Nors šios kirmėlės yra laikomos šunų parazitu – jos pakenkia šunų širdžiai ir šuo žūsta“, – pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų specialistė entomologė Milda Žygutienė.
Beje, Latvijoje dėl šių kirmėlių buvo tirti šunys. 2008–2010 m. ištirta 2227 naminių šunų kraujo pavyzdžių. 72 šunys buvo užsikrėtę šia uodų platinama liga.
„Tad tikra tiesa, kad ir mūsų teritorijoje cirkuliuoja ši liga“, – kalbėjo M. Žygutienė.
Pasak pašnekovės, jau ir Lietuvoje yra fiksuotas ne vienas atvejis, kai po uodo įgėlimo žmogui po oda atsiranda kirmėlė. Vis dėlto kol kas tai labai retai pasitaikantis susirgimas.
„Žmogui dirofiliarija dažniausiai atsiranda veido srityje. Atsiranda gumbelis, susiformuoja kirmėlė ir ji poodiniame sluoksnyje įsikuria, o tada juda po kūną. Kartais ir tas pats darinys gali judėti“, – sakė M. Žygutienė.
Kartais tokia kirmėlės migracija lydima nemalonių pojūčių: deginimo, gyvo objekto judėjimo patologinio darinio viduje, niežulio ar net psichikos sutrikimų. Tačiau pastebima, kad ligoniams nepasireiškia kitų intoksikacijos reiškinių. Tai paaiškinama minimaliu helminto toksiniu alerginiu poveikiu žmogui. Todėl ligoniai ir nesikreipia ankstyvos pagalbos.
Neneigiama, kad dirofiliarija gali prasiskverbti į vidaus organus. Tai patvirtina klinikiniai atvejai, kai jų aptinkama akies obuolyje, pilvo ertmėje ir pan.
„Gydytojams tai yra netikėta, todėl ir diagnozės procesas yra pakankamai ilgas. Kol kirmėlė subręsta, ji migruoja, sukelia nemalonius pojūčius. Bet gydytojams sudėtinga sugalvoti, kad pakilęs guzelis po oda gali būti kirmėlė. Kirmėlės vieta kūne gali būti pati įvairiausia, tačiau ją išoperavus chirurginiu būdu, kitų problemų ji nesukelia“, – sakė pašnekovė.
Kai kurios pavojingos tropinės ligos pasiekė ir Europą
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad uodų platinamos ligos daugiau būdingos tropinio klimato šalims, bet yra ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostos šalyse. Tai uodų platinami encefalitai, filiariazė. Lietuvos gamtinės sąlygos taip pat tam tinkamos.
„Ankstyvas pavasaris Lietuvoje buvo pakankamai vėsus ir sausas, todėl žmonių tarsi ir nevargino uodai. Tačiau šiuo metu, po lietingo periodo, kai užsipildo laikini vandens telkiniai, taip pat ir pakanka šilumos, ir, jei ten buvo sudėti kiaušiniai, pradeda vystytis uodai. Todėl jų tik daugėja, – kalbėjo M. Žygutienė.
– Dabar buvimas gamtoje, ypač vakarojant, darysis vis sudėtingesnis, nes uodų yra pakankamai. Kai jų daug, tai trukdo ir darbui, ir poilsiui gamtoje, juk įgėlimai nėra malonūs. Žinoma, kiekvienas į tai reaguoja skirtingai. Vieniems labiau niežti ir atsiranda sunkesnės alerginės reakcijos, kiti įkandimo išvis beveik nejaučia“.
Dažniausiai žmones uodai sugelia gamtoje, kur ne visada turime galimybę plautis rankas. O tai – dar vienas pavojus, apie kurį neretai nė nepagalvojame.
„Mums įgelia, tada nevalingai pasikasome, pažeidžiame odą, pradeda bėgti kraujas ir tokiu atveju galime įnešti antrinę infekciją“, – pasakojo entomologė.
Pavieniai tropinių ligų atvejai, sukelti uodo įkandimo, Lietuvoje yra įvežtiniai.
„Žmonės atostogauja ir nesilaiko rekomendacijų, kad reikėtų saugotis uodų įgėlimų. O įgėlus juos gali užkrėsti įvairiomis ligomis. Tačiau tokie susirgimai nesukelia didesnių pasekmių, jei yra teisingai diagnozuojami – žmogus išgydomas ir tuo viskas baigiasi“, – sakė M. Žygutienė.
Vienas iš tokių tropinių susirgimų – dengės karštligė. Lietuvoje kol kas nėra tokio uodo, kuris galėtų šią ligą pernešti – kadangi kiekviena liga yra platinama per tam tikrą uodų rūšį.
„Kalbant apie tropines ligas, kol kas galime būti ramūs, nors į Europą jau atkeliavo Azijinis tigrinis uodas. Tai potencialus vabzdys, kuris gali perduoti įvairius susirgimus. Tačiau pačiam uodui dar per šalta pas mus gyventi. Yra ir ligų sukėlėjų, kuriems per šalta būti Lietuvos uodo organizme ir dalyvauti tame gyvybiniame cikle“, – pasakojo specialistė.
Dar vienas susirgimas, kuris jau smarkiai paplitęs ir Europoje, yra Vakarų Nilo karštligė.
„Žinau, kad Lenkijoje ir Baltarusijoje buvo registruoti tokie uodų sukelti atvejai. Lietuvoje tokių atvejų dar nėra registruota“, – kalbėjo M. Žygutienė.
Dauguma ligų prasideda karščiavimu. Priklausomai nuo ligos, gali būti raumenų, galvos skausmai. Tačiau, kai žmogus pasijunta blogai, nuvykęs pas gydytoją turi būtinai pranešti, kad buvo išvykęs į užsienio šalį.
Ar įmanoma apsisaugoti nuo šių ligų?
Deja, bet vienintelė prevencinė priemonė – tai bandymas apsisaugoti nuo įgėlimo ir specialių priemonių naudojimas.
„Visų pirma – šviesūs drabužiai. Uodams prioritetinis maistas yra gyvūnai. O jie dažniausiai yra tamsūs. Kuo tamsesnis judantis objektas, tuo uodus labiau viliojame. Kitas dalykas – repilentai, atbaidančios medžiagos, jos gali būti labai įvairios: pradedant nuo tokių, kurias galima įsigyti parduotuvėje ir vaistinėje, baigiant naminiais preparatais“, – sakė entomologė.
Kartais namuose gaminamas gvazdikėlių aliejus, kuris skleidžia aitrų kvapą ir atbaido uodus. Taip pat galima daryti ir balteglės aliejų. Pasak pašnekovės, variantų yra įvairių. Vaikams siūlomas levandų vanduo. Tačiau reikia prisiminti, kad kuo natūralesnė priemonė, tuo dažniau ją reikia tepti. Specialistė perspėja – vieno karto visai dienai tikrai neužtenka, aliejaus sluoksnį ant kūno reikia vis atnaujinti.
Beje, įdomus faktas – tik patelės siurbia kraują.
„Uodai gali įlįsti ir per mažiausias skylutes, ypač, jei langai atidaryti ir kambaryje dega šviesa. Geriausias būdas apsisaugoti – uždėti tinklelį ant durų ar langų, – sakė M. Žygutienė.
– Jei visgi uodai patenka į patalpas, pramonė siūlo įvairių priemonių. Pavyzdžiui, į rozetes įkišami įvairūs prietaisai, kurios nepatinka vabzdžiams. Lauke galima naudoti specialias rūkstančias spirales, žvakes, kurios skleidžia vabzdžiams nepatinkantį kvapą. Tačiau dėl žvakių verta prisiminti, kad jos turi galiojimo laiką ir ilgai laikyti jas nenaudojamas – tikrai nepatartina, nes veikliosios eterinių aliejų medžiagos išgaruos ir nebeatliks savo funkcijos“.