Lietuvoje nuo stabligės nemokamai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami 2, 4, 6 mėn. kūdikiai bei sustiprinančios vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6 - 7 metų ir 15 - 16 metų vaikams. Suaugusiam žmogui skiepus reikia kartoti kas 5 - 10 metų tam, kad būtų išlaikyta patikima apsauga nuo šios infekcijos.
ULAC medikai pasiskiepyti nuo stabligės rekomenduoja žmonėms, daug laiko praleidžiantiems gamtoje, keliaujantiems, dirbantiems žemės ūkio darbus. Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą vyresni nei 26 m. amžiaus asmenys nuo stabligės skiepijami valstybės lėšomis. Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
ULAC duomenimis, stabligė nėra itin dažna infekcija Lietuvoje - kasmet vidutiniškai registruojama po 2 susirgimo atvejus. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, nes vaikai nuo šios ligos skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje registruota 17 susirgimų stablige, iš kurių 8 baigėsi mirtimi. Per tą patį laikotarpį daugiausia susirgimų stablige buvo užregistruota Kauno administracinėje teritorijoje ( 41,2 proc., n=7). Stabligės atvejų neregistruota tik Alytaus ir Telšių administracinėse teritorijose. Dažniausiai susirgimai stabligė registruojami pavasario – vasaros mėnesiais, tai susiję su žmogaus darbine veikla tuo metų laiku.
Dirvožemis – pagrindinis stabligės sukėlėjų rezervuaras. Užsikrečiama, kai stabligės užkrato patenka per įvairias, dažnai vos matomas, žaizdas, ypač užteršus jas žemėmis (sodo, daržo, ganyklų žeme ir pan.). Gyvulių išmatomis užterštas dirvožemis, mėšlu tręšiama dirva yra labai užkrėsta stabligės sukėlėjais. Žmogus nuo žmogaus stablige neužsikrečia.
Stabligė – sunki, dažnai mirtina infekcinė liga, pasireiškianti įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Liga paplitusi visame pasaulyje, tačiau dėl visuotinės vakcinacijos registruojami pavieniai atvejai. Nepaisant to, ši infekcija pasižymi dideliu mirštamumu – tarp hospitalizuotų pacientų svyruoja nuo 20 iki 70 proc. Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo gali praeiti 3 - 21 diena ar net keli mėnesiai. Inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo užkrato dozės ir patekimo vietos. Trumpesnis inkubacinis periodas bei senyvas amžius dažniausiai susijęs su sunkesne ligos eiga ir didesniu mirtingumu. Pirmieji ligos požymiai trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje, tokie trūkčiojimai gali trukti iki kelių savaičių. Tačiau stabligės toksinui pasiekus centrinę nervų sistemą, raumenų spazmai per 1 - 2 dienas gali išplisti po visą kūną. Spazmai tampa labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Gali sutrikti kvėpavimas, širdies ritmas ir kraujospūdis.
Didesnė rizika susirgti stablige asmenims, kurie niekada nevakcinuoti dėl stabligės ir kurie buvo skiepyti, bet negavo viso vakcinacijos kurso ar po paskutinio skiepo praėjo daugiau kaip 10 metų. Taip pat didesnė rizika žemės ūkyje dirbantiems asmenims, vyresniems žmonėms, nes jų tiek bendras imunitetas, tiek imunitetas stabligei gali būti susilpnėjęs. Didžiausią riziką susirgti stablige patiria asmenys, vyresni nei 60 metų ir praeityje neskiepyti stabligės vakcina.