Vienu geriausių laikomo Teksaso universiteto sveikatos mokslų centro ekspertai paneigė dažniausiai pasitaikančius gandus.
Medicininės veido kaukės
Anot ekspertų, faktas, jog medicininės veido kaukės padės išvengti infekcijos, yra nepagrįstas. Jos nėra veiksmingos, jei siekiama užkirsti kelią viešoje vietoje užsikrėsti koronavirusu. Išskyrus tuos atvejus, kai jas dėvi gydytojai, slaugytojai ir sveikatos priežiūros specialistai, kurie nuolat yra arti infekuotų asmenų. Šičia nekalbama apie popierines ar plono audinio kaukes – reikalingos specialios aukšto filtravimo kaukės, sulaikančios 95–99 proc. viruso arba kitų sukėlėjų.
„Tiems, kurie neserga, arba nėra medikai, atsidūrę priešakinėse linijose, kaukės nešiojimas gali būti nenaudingas, priešingai – gali sukelti klaidingą saugumą jausmą“, – tinklalapiui medicinenet.com teigė McGovern medicinos mokyklos „UTHealth“, infekcinių ligų profesorius Michaelas Changas.
Kaukės nepatogios, todėl neatmetama, kad efektas bus priešingas – norint ją pasitaisyti nešvariomis rankomis paliesime veidą. Beje, užkratą galima pernešti ir nusimant ar užsidedant kaukę.
Išimtis iš taisyklės: jei pasireiškė COVID-19 simptomai, tokie kaip karščiavimas ar kosulys, kaukės nešiojimas gali padėti sumažinti infekcinių lašelių plitimą ore, – teigia ekspertai.
Lietuvoje šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šalies gyventojams rekomenduoja devėti be tokio tipo kaukę, kokią turite, nes dabar kiekvienas asmuo gali būti potencialus viruso nešiotojas. Jei visi nešios kaukes – viruso plitimas bus mažesnis.
Daug vitamino C panaikins COVID-19
„UTHealth“ infekcinių ligų gydytoja Susana Wootton sako, jog nėra įrodymų, kad papildomai vartojant vitaminą C bus kovojama su COVID-19. „Tiesą sakant, mūsų kūnas vienu metu gali absorbuoti tik tam tikrą kiekį vitamino C, o visas jo perteklius bus pašalintas. Taigi iš papildomo suvartojimo jokios naudos“, – sakė ji.
Kaip ir gripas, COVID-19 išnyks atšilus orams
Dar nežinia. Nėra įtikinamų įrodymų, kad koronavirusas žus atšilus orams. „Kadangi tai yra naujas virusas, mes nesame tikri“, – pranešime teigė epidemiologė Catherine Troisi.
Vienas neseniai atliktas tyrimas, kuriam vadovavo Merilando universiteto Medicinos mokyklos virusologas Mohammadas Sajadi parodė, kad koronavirusui plisti palankesni vėsesni, drėgnesni klimatai.
„Remiantis ligšiolinėmis analizėmis, aiškėja, kad virusas sunkiau plinta tarp žmonių šiltesniame, atogrąžų klimate“, – darė išvadas M. Sajadi.
Kiti ekspertai prieštaravo šiai nuomonei: netgi jei taip būtų, faktas, kad žmonės neturi imuniteto prieš šį virusą, jis tikriausiai ir toliau plis Šiaurės pusrutulyje.
„Tikimės, kad šiltesni orai padės, tačiau garantijos nėra“, – sakė C. Troisi.
Vandens gėrimas kas 15 minučių padeda išvengti koronavirusinės ligos
Netiesa. Šis interneto gandas pagrįstas klaidinga nuostata, kad vanduo „nuplauna“ virusą į priešišką rūgštinę skrandžio aplinką. Infekcinių ligų specialisto Luiso Ostrosky teigimu, ši mintis yra klaidinga, o apsipylimas šiltu vandeniu taip pat nepadės apsisaugoti nuo koronaviruso.
„Vis dėlto, jei sergate, reikia gerti daugiau vandens: svarbu apsisaugoti nuo dehidratacijos rizikos, būti gerai pailsėjusiam“, – patarė S.Wootton.
Koronavirusas mutuos į dar pavojingesnį štamą
M. Changas abejojo, kad koronavirusas galėtų mutuoti į labiau mirtingesnį štamą. „Virusai mutuoja gana dažnai, tačiau ne visos mutacijos turi būti blogos“, – aiškino jis.
Virusai dažnai mutuoja, tačiau ne visos mutacijos turi būti blogos, kai kurios netgi gali sukelti štamą, kuris yra mažiau virulentiškas (mažiau užkrečiamas).
„Iš tiesų, vakcinų kūrėjai dažnai pasinaudoja pastaruoju faktu, naudodami nekenksmingas viruso formas (genetinės mutacijos daro jį mažiau patogenišką) naujoms vakcinoms”,– sakė M. Changas.