Vaikams šis laikas – ypač rizikingas: jei pastebėsite šiuos simptomus, kreipkitės į gydytoją

Kai lauke – tokie karščiai, perkaisti lengva bet kam, o ypač vaikams. Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Lina Simanaitienė pataria ne vieną būdą to išvengti. Medikė akcentuoja, jei vaikas tapo labai vangus, atsisako gerti – kreipkitės į gydytoją, nes gali būti reikalingos net ir intraveninės skysčių infuzijos.

Galima ant odos dėti drėgnus vėsius kompresus, maudyti vėsiame vandenyje. Jei vaikas labai vangus, atsisako gerti – kreiptis į gydytoją, nes gali būti reikalingos intraveninės skysčių infuzijos.

Mūsų kūnas atvėsta spinduliuodamas šilumą į aplinką ir prakaituodamas. Termoreguliacijos esmė – į aplinką išskirti tiek šilumos, kiek jos pasigamina organizme. Tačiau karštu oru, kai didelis oro drėgnumas, ar yra kitos specifinės oro sąlygos, ši natūrali vėsinimo sistema funkcionuoja nepakankamai, o tai gali lemti perkaitimą ar net šilumos smūgį. Net suaugusiesiems pirmosiomis 8-10 atostogų dienomis yra rizika perkaisti, jei nėra adaptavęsi prie klimato.

Perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, ypač jei yra santykinai didelė oro drėgmė, todėl nėra rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį mes nevienodai toleruojame.

Dėl savo unikalios fiziologijos vaikai jautresni temperatūrų svyravimams, jų termoreguliacija labili ir nesubrendusi, jie mažiau prakaituoja. Vaikų kūno paviršiaus plotas, palyginus su svoriu, daug didesnis nei suaugusiųjų. Visa tai lemia, kad karštu oru mažieji, ypač vaikai iki 4 m., labiau linkę perkaisti. Be to, tai, kad vaikas nėra tiesioginėje saulėje, nereiškia, kad jis saugus. Perkaitimo riziką didina ir dehidratacija (skysčių netekimas).

Dar didesnę riziką patiria nutukę vaikai, neseniai persirgę kokia nors ūmia liga (ypač jei vėmė ar viduriavo), vartojantys antihistamininius preparatus.

Prevencinės priemonės, kurių galime imtis:

• Jei lauke karšta, dažniau kūdikiui siūlyti žįsti krūtį ar duoti adaptuoto pieno mišinio
• Vyresniems vaikams dažniau siūlyti gerti, net kai jie nejaučia troškulio. Geriausias gėrimas – negazuotas vanduo.
• Leiskite žaisti lauke ar sportuoti tik atstačius skysčių deficitą. Pakankamas skysčių kiekis parai normaliomis sąlygomis vaikams iki 2 m. yra apie 500 ml, 2-10 m – 1 l, vyresniems nei 10 m – 2 l.
• Sekite savo vaiko skysčių balansą. Vaikus galima sverti dienos pradžioje ir pabaigoje – jei svoris krenta – skysčių netenkama. Kitas metodas – stebėti vaiko šlapimo spalvą. Jei jis tamsus, o ne skaidrus ar šviesiai gelsvas – vystosi skysčių deficitas.
• Kūdikius ir vaikus rengti lengvais, natūralių medžiagų (sintetinės blogai praleidžia orą), šviesiais, laisvais drabužėliais, būtinai naudoti galvos apdangalus ir apsaugą nuo saulės.
• Vengti būti lauke karščiausiu paros metu (tarp 11-16 val.) ar laikytis šešėlyje.
• Niekada nepalikti vaikų vienų automobilyje, net trumpam. Kai lauko temperatūra siekia apie 34^oC, vos per 20 min automobilyje ji gali pakilti iki 52^oC.
• Neuždengti automobilinių kėdučių ar vežimėlių sunkiais audeklais, nes tai trikdo oro cirkuliaciją. Tam yra specialių orui laidžių apsaugų nuo saulės.
• valgykite tik lengvai pasisavinamą maistą, o geriausia – daug vaisių ir daržovių; valgykite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų; venkite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.

– Kokie perkaitimo požymiai?

– Pagrindiniai perkaitimo požymiai: troškulys, karščiavimas, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, galvos, raumenų skausmai, bendras silpnumas, kartais net sąmonės praradimas. Dėl gausaus prakaitavimo oda lipni, vėsi, drėgna, gali būti pašiurpusi, nors aplinkoje šilta. Vaikas gali būti vangus, jo nedomina įprastiniai žaidimai. Kūdikiai mažiau šlapinasi (mažiau sunaudojama sauskelnių nei įprastai), verkia be ašarų, matomas įdubęs didysis momenėlis.

– Ką daryti, jei visgi vaikas perkaito?

Pastebėjus perkaitimo požymius vaiką reikėtų nunešti ar nuvesti į ramią vėsią patalpą, kondicionuojamą automobilį ar pavėsį, duoti atsigerti vėsių skysčių (geriau – su gliukoze ir elektrolitais, jų neturint – paprasto vandens ar skiestų sulčių (santykiu 1:4), skatinti gerti dažnai. Kiek įmanoma, išrengti. Galima ant odos dėti drėgnus vėsius kompresus, maudyti vėsiame vandenyje. Jei vaikas labai vangus, atsisako gerti – kreiptis į gydytoją, nes gali būti reikalingos intraveninės skysčių infuzijos.

Žindomiems kūdikiams taikomos tos pačios priemonės, kuo dažniau siūloma krūtis. Vėsus vanduo gali būti siūlomas kūdikiams >6 mėn. amžiaus ar jau primaitinamiems kitu maistu.

Pieno mišiniais maitinamiems kūdikiams papildomai iš kito buteliuko siūloma vandens.

Jei vaiko būklė sunkėja ar negerėja per pusvalandį-valandą nuo taikomo gydymo pradžios, rekomenduočiau kreiptis į medikus.

– Kokie saulės smūgio požymiai?

– Šilumos smūgis yra grėsmingiausia perkaitimo komplikacija, kai sutrinka termoreguliacinė organizmo funkcija. Tai skubi, gyvybei grėsminga būklė, reikalaujanti neatidėliotino gydymo.

Ji pasižymi karščiavimu virš 40^oC, prakaitavimo nebuvimu, sausa, raudona ir karšta oda ir sunkiais simptomais: pykinimu, vėmimu, traukuliais, dezorientacija, sąmonės netekimu ar net koma.

– Ką daryti, jei vaiką ištiko saulės smūgis?

– Vaikui pasireiškus šilumos smūgio simptomams, skubiai kvieskite greitąją medicininę pagalbą. Jos laukdami, nuneškite vaiką į pavėsį ar vėsią patalpą, nurenkite, vėsinkite kūną drėgnais vėsiais kompresais ar vėsiu vandeniu. Neduokite skysčių, jei vaikas dezorientuotas, neadekvatus ar be sąmonės. Tokiu atveju paguldykite vaiką stabilioje šoninėje padėtyje, stebėkite kvėpavimą ir širdies darbą (pulsą). Nesąmoningą kūdikį (<1 m. amžiaus) laikykite ant rankų, galvą pakreipus žemyn, kad neuždustų dėl kvėpavimo takų obstrukcijos, užkritus liežuviui.

Sustojus kvėpavimui ar širdies veiklai – atlikite pradinį gaivinimą.

– Turbūt sunkiausias uždavinys – „sugirdyti“ reikiamą kiekį vandens. Kas gresia, jei vandens vaikas pritrūks? Ką tada daryti?

– Nuo mažens reikia vaikus mokyti gerti pakankamai skysčių, net jei jie nejaučia troškulio. Juk suaugusiųjų 60 proc., o vaikų ir kūdikių net iki 75 proc. organizmo sudaro vanduo.

Kūdikiai ir maži vaikai nėra išvystę troškulio pojūčio, todėl visas darbas palaikyti tinkamą hidrataciją tenka juos prižiūrintiems suaugusiesiems. Nereikia girdyti iš karto daug, geriau nuolat ar reguliariai (kas 1-2 val.) po truputį. Gerti duokite net ir tuomet, jeigu vaikas sako, kad nenori. Aš kartais įkalbu vaiką išgerti bent jau tiek gurkšnių vieno gėrimo metu, kiek jam metų.

Kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus rekomenduojama dažniau siūlyti žįsti. Karštu oru oda-oda kontaktas kai kuriems mažyliams nemalonus – verta pabandyti prisidengti rankšluosčiu, vystyklu ar rūbu. Patikimas įrodymas, kad jūsų kūdikis gauna pakankamai skysčių – 6-8 drėgni vystyklai paros laikotarpyje.

Visoms amžiaus grupėms geriausias rekomenduojamas gėrimas – vanduo. Gera gaivinanti priemonė – šaldiklyje užšaldyti vaisių (arbūzo, apelsinų) gabaliukai.

Jei vaikas nepakankamai gauna skysčių, vystosi dehidratacija. Ankstyvieji skysčių netekimo požymiai – nuovargis, troškulys, sausos lūpos ir liežuvis, energijos stoka. Tačiau troškulio atsiradimas jau rodo skysčių nepakankamumą. Troškulys nejaučiamas, kol vaikas nepraranda apie 2 proc. kūno svorio. Be to, skysčių netekimas kumuliuojasi (sumuojasi) – jei jūsų vaikas neteko 1-2 proc. skysčių pirmadienį ir deficito neatstatė, vėl netenka skysčių antradienį – jo būklė atitinkamai sunkėja, nes skysčių deficitas jau gali siekti 4 ir daugiau procentų. Taigi, perkaitimas gali vystytis palaipsniui.

Negydoma dehidracija gali lemti sunkesnes būkles – galūnių ir pilvo raumenų spazmus ir mėšlungį (prakaituojant netekus elektrolitų), perkaitimą ir šilumos smūgį.

– Kokia kremo nuo saulės svarba šiomis dienomis?

– Dabar daugelis naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, kurie kasdien nurodo esamą UV indeksą (UV spinduliuotės intensyvumo įvertinimą). Juo vadovaujantis, galima planuotis ir aprangą bei apsaugą nuo saulės:
0-2 - UVI žemas, apsaugos lygis minimalus (gali būti skrybėlė);
3-5 - UVI vidutinis, apsauga – skrybėlė, akiniai, apsauginio kremo saulės apsaugos faktorius (SAF) ne mažiau kaip 20;
6-7 - UVI aukštas, apsauga – kas išvardyta aukščiau, o tarp 11–15 val. geriau būti pavėsyje.
8-10 - UVI labai aukštas, ekstremali apsauga, t. y. geriau į lauką neiti.

Vos keli rimti odos nudegimai saulėje gali padidinti jūsų vaiko riziką susirgti odos vėžiu tolimesniame gyvenime. Jei įmanoma, rekomenduojama karščiausiu paros metu, ypač kai didelis saulės aktyvumas (tarp 11-16 val.) vengti tiesioginių saulės spindulių. Planuotis veiklas anksti ryte ar pavakarėje. Jei tokių galimybių neturite, būtina saugoti vaiko odą: rengti lengvais, natūralaus pluošto rūbais, pageidautina, palaidinėmis ilgomis rankovėmis, ilgomis kelnėmis, uždėti plačiakraštę skrybėlę (kepuraitės su snapeliu neapsaugo nuo saulės ausų ir sprando), apsauginiais kremais/purškalais nuo saulės (bent jau SAF 30+) tepti nepridengtą odą 30 min. prieš išeinant į lauką. Kremą būtina teptis pakartotinai po tam tikro laiko, ypač suprakaitavus ar išsimaudžius.