„Didysis bumas dėl prevencinių ir apsaugos priemonių vaistinėse rimsta. Pardavimai išlieka didesni nei įprastai, tačiau jie stabilizavosi ir nepanašu, kad susidurtume su šių priemonių stygiumi. Norisi tikėti, kad tai rodo, jog gyventojai apsirūpino dezinfekciniu skysčiu, kaukėmis ir pirštinėmis, o ne pradėjo mažiau saugotis. Mažėjantis nustatomų užsikrėtimų skaičius ir švelnėjančios karantino sąlygos dar nereiškia, kad galime švelninti ir prevencines priemones“, - pabrėžia vaistininkas M. Lukštaraupis, rašoma pranešime spaudai.
Prie dezinfekcijos turėsime priprasti
Įvairūs virusai aplinkoje gali išlikti gyvybingi nuo kelių valandų iki kelių parų, o gyvame organizme gali išgyventi ilgą laiką nerodydami jokių simptomų. Net jei nebebūtų nė vieno paciento su COVID-19 simptomais, negalėtume teigti, kad virusas išnyko. Koronavirusas visuomenėje gali dar ilgą laiką cirkuliuoti besimptome forma, kol susidarys vėl palankios sąlygos jam plisti. Suvaldant pandemiją, labai svarbu užkirti kelią palankioms sąlygoms susidaryti, todėl, pasak BENU vaistininko, būtina ir toliau laikytis prevencijos priemonių.
„Dezinfekcija yra viena pagrindinių prevencijos priemonių kovoje su virusais. Dezinfekciniuose skysčiuose esanti didelė etilo alkoholio koncentracija efektyviai naikina virusus, suardydama jų baltyminį apvalkalą. Svarbu žinoti, kad įprasti stiprieji alkoholiniai gėrimai virusų nenaikina. Virusui sunaikinti reikia bent 60 proc. ar daugiau koncentracijos alkoholio, toks naudojamas dezinfekciniuose skysčiuose. Mažesnė koncentracija tiesiog nepažeis virusą saugančio baltyminio apvalkalo“, - kaip dezinfekciniai skysčiai naikina virusus paaiškina vaistininkas.
Dezinfekcija yra dviejų rūšių: rankų ir įvairių paviršių. Reikėtų atminti, kad dezinfekciniame skystyje esantis etilo alkoholis garuoja. Nusidezinfekavus rankas, o po valandėlės palietus paviršių, užkrėstą virusu, poveikio dezinfekcinis skystis jam gali nebeturėti. Todėl svarbu dezinfekuoti ir rankas, ir visus paviršius.
„Viešose vietose, pvz., transporte, parduotuvėse, grožio salonuose, reguliari dezinfekcija yra privaloma, tačiau patariu su savimi turėti šio skysčio ir, neturint galimybės rankų iškart nusiplauti su muilu, jį naudoti po sąlyčio su įvairiais daiktais ir paviršiais. Be to, dažnai žmonės daro klaidą manydami, kad bet kuris dezinfekantas yra universalus. Atminkite, rankų dezinfekantas tinka ir paviršiams, tačiau paviršių rankoms - ne“, - sako BENU vaistininkas.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kiek išgyvena SARS-CoV-2 virusas ant skirtingų aplinkoje esančių paviršių. Mokslininkai įvertino, kad, susidarius aerozoliui, t.y. kai mes čiaudime ir kosime, virusas stabilus išlieka iki 3 valandų, ant varinių paviršių – iki 4 valandų, ant kartoninių paviršių – iki 24 valandų, o ant plastiko ir nerūdijančio plieno – 2-3 paras.
„Viruso stabilumas reiškia, kiek laiko juo galima užsikrėsti, palietus užkrėstą paviršių ar įkvėpus oro, kuriame sklando aerozolio lašeliai. Po sąlyčio su užkrėstu paviršiumi, virusas į organizmą patenka nešvariomis rankomis palietus lūpas, nosį ar akis. Jei po sąlyčio rankas kruopščiai nusiplaunate muilu ar nusidezinfekuojate, viruso ant jų nelieka. Kol neatrasta vakcina ar antivirusiniai vaistai nuo COVID-19, rankų ir paviršių dezinfekcija turėtų tapti įpročiu“, - aiškina M. Lukštaraupis ir primena skirti daugiau dėmesio dezinfekuojamoms rankoms – dažniau jas tepti drėkinančiu ir maitinančiu kremu.
Kartu vaistininkas primena, kad vienkartinių ar daugkartinių kaukių bei respiratorių pagrindinė funkcija – stabdyti viruso plitimą aerozolio lašeliais. Teisingai ant veido uždėta kaukė ir respiratorius neleidžia į aplinką išsiskirti su kosuliu ar čiauduliu pasišalinančiam sekretui. Nedėvint kaukės, su sekreto lašeliais virusas gali pasklisti iki 6 m atstumu.
Vaistininkas taip pat prideda, kad dezinfekuoti ar nusiplauti muilu rankas reikėtų ir prieš liečiant apsauginę kaukę. Nešvariomis rankomis galima užnešti virusą ant kaukės ar, priešingai, nuo galimai apkrėstos kaukės – ant rankų.
„Pastebiu dar daug žmonių, neteisingai dėvinčių kaukes, nuolat jas liečiančių. Kaukė būtinai turi dengti ir nosį, ir burną – tik taip ji atliks savo funkciją ir saugos nuo viruso paskleidimo į aplinką. Ir liesti kaukę reikėtų kuo mažiau – tik kai užsidedate ir nusiimate, nepamirštant nusiplauti rankų“, - paaiškina vaistininkas.
Vaistinės antrai koronaviruso bangai pasiruošusios
Pasaulį koronaviruso pandemija užklupo netikėtai ir nepasiruošusį tokio masto sveikatos krizei. Visos šalys susidūrė su tomis pačiomis problemomis – trūko kaukių, dezinfekcinio skysčio, pirštinių, apsauginių priemonių medikams. BENU vaistinės direktorė Rasa Montvilė svarsto, kad prognozuojamai antrai bangai tiek Lietuvos sveikatos sistema, tiek vaistinės bus kur kas geriau pasiruošusios – ryšiai su tiekėjais išlieka ir pandemijai Lietuvoje rimstant.
„Esame užmezgę kontaktus tiek su kaukių, tiek su dezinfekcinio skysčio tiekėjais. Pastaruoju metu, kai tik atsirasdavo galimybė, šių apsaugos priemonių užsakydavome papildomai, todėl dabar turime sukaupę tam tikrą kiekį atsargų. Jos leis, staiga išaugus paklausai, apsauginių priemonių operatyviai pristatyti į vaistines ir užtikrinti galimybę gyventojams jų įsigyti, kol atkeliaus nauja siunta. Per šiuos beveik du karantino mėnesius visi turėjome prisitaikyti prie neįprastų ir, sakyčiau, ekstremalių sąlygų. Tiek mūsų, tiek gyventojų išmoktos pamokos neleis, kad koronavirusas mus vėl užkluptų netikėtai“, - sako Rasa Montvilė, BENU vaistinė Lietuva direktorė.