Skiriasi net imunitetas
Nors įsivaizduojama, kad skirtumai yra tik lytiniu organų atžvilgių, iš tiesų skirtumų yra ir daug didesnių.
„Aristotelis sakė, kad žmogus yra vyras, tobulas kūnas, o moteris yra nevykęs vyro variantas. Tai kažkokie pamatai, ant kurių medicina augo. Per pastaruosius 100 metų įvyko itin didelis medicinos proveržis, tada suprasta, kad toks požiūris yra absoliučiai neteisingas. Bet tūkstantmečiais visi galvojo, kad moteris yra nukrypimas nuo vyro. Pavyzdžiui, kiaušidės laikytos moterų sėklidėmis – tarsi tai tas pats, bet moteriška versija. Gimda laikyta vyrų kapšeliu. Tačiau taip toli gražu nėra“, – Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“ sakė E. Šukė.
Skiriasi plaučių tūris, jų talpa, širdies dydis.
„Ir mes čia nekalbame apie 100 kg sveriantį vyrą ir 50 kg moterį – faktas, kad dėl anatomijos jų kūnai skirsis. Bet net pastačius vienodo svorio ir vienodo ūgio vyrą ir moterį, jų anatomija bus kitokia, net pamatiniame lygyje“, – sakė E. Šukė.
Smarkiai skiriasi ir priešingų lyčių imunitetas. Tai geriausiai parodo autoimuninės ligos – iš visų žmonių, kurie serga autoimuninėmis ligomis, net 80 proc. yra moterys. Teoriškai nuo lyties imunitetas neturėtų priklausyti, bet vis daugiau tyrimų rodo, kad moters imunitetas veikia kitaip.
„Tai yra evoliucinis pokytis, nes moteris turi išnešioti vaisių. Moteris nėra kaip indas, kuriame vaisius vystosi pats savaime. Visiškai pamatiniu požiūriu, vaisius yra svetimkūnis, jo genetinė informacija nėra tokia pati kaip mamos. Imuniteto pagrindinis darbas yra nuspręsti, čia mano ląstelė, ar ne mano. Jei ne mano, turiu ją sunaikinti, nes tai yra grėsmė“, – sakė gydytoja.
Nuo pastojimo akimirkos, pasak pašnekovės, turi persitvarkyti visa moters imuninė sistema. Niekas iki galo dar ir dabar nesupranta, kaip organizmas nusprendžia nepašalinti vaisiaus ląstelės. Yra idėja, kad gimdymas prasideda būtent tada, kai imunitetas pradeda atmesti vaisių.
Vaistų poveikis tiriamas su vyrais, nors moterims jie gali veikti kitaip
Šeimos gydytoja pastebi, kad vyro anatomija kaip pavyzdys naudojama nepalyginamai dažniau nei moters. Net ir biologijos vadovėliuose dažniausiai vaizduojamas jaunas sveikas vyras. Taip pat yra ir medicinos studijose, kur daugiausia studijuojama vyro anatomija.
Ne išimtis ir klinikiniai tyrimai, kurie būtini bet kokiam vaistui ar vakcinai. Pradinė tyrimų stadija dažniausiai atliekama su žiurkėmis. Tačiau yra paskaičiuota, kad net 90 proc. klinikinių tyrimų laboratorijose yra atlikta tik su žiurkių patinėliais.
„Tai reiškia, kad vaistas, kuris galbūt neveiksmingas vyrams, bet veiksmingas moterims, nepasiektų net klinikinių tyrimų stadijos, nes būtų atmestas kaip neveikiantis. Kai jau tiriami žmonės, moterys įtraukiamos tik paskutinėje fazėje. O įtrauktus moteris į pirmą fazę galbūt būtų pastebėti tik joms būdingi šalutiniai reiškiniai. Nes moterys, jau įrodyta, dažniau patiria šalutinius reiškinius“, – pasakojo E. Šukė.
Kyla klausimas, kodėl taip yra? Pasak gydytojos, tiriant vaistą ir jo poveikį, norima turėti kuo mažiau kintamųjų. Moterų organizmas yra nuolat kintantis, nes įtaką daro skirtingos ciklo dienos, menopauzė. Moters kūnas yra nuolatiniame kitime – viso to vyras neturi.
Visgi realiame gyvenime vaistus gers ir moteris, kurios hormonų svyravimo niekas išjungti negalės. Daugelio vaistų veikimas menstruacijų metu nėra iki galo aiškus.
Pasak gydytojos, yra įrodymų, kad antidepresantai per skirtingas ciklo dienas veikia skirtingai.
„Tai nėra kažkokia naujiena, vis dažniau šnekama, kad moterys turi būti įtrauktos plačiau ir dažniau. Vokietijoje yra nurodymas, kad į visus klinikinius tyrimus turi būti įtraukta bent 30 proc. moterų. Yra tokių tyrimų, kur moterys arba išvis neįtraukiamos, arba įtraukiami kokie 2 proc.“, – sakė E. Šukė.
Vienas iš tokių tyrimų buvo apie ŽIV gydymui skirtus vaistus. Didžiausia problema su šia infekcija yra Afrikoje, o mergaitėms ja užsikrėsti grėsmė yra 6 kartus didesnė nei jauniems vyrams ir berniukams.
Atliekant tyrimą dėl šių vaistų, tik 2 proc. buvo moterų. Anot E. Šukės, tokiais vaistais gydant moteris gali būti, kad bus sulaukiama įvairių pašalinių reakcijų, vaistas gali veikti ne taip, kaip norėtųsi.
Parinkti tinkamą dozę moteriai sunkiau
Gydytoja sako dažnai pastebinti, kad vieni iš vaistų, skirtingai veikiančių vyrus ir moteris, yra vaistai nuo kraujo spaudimo. Moterims jie neretai veikia prasčiau, todėl parinkti tinkamą dozę yra itin sunku.
„Tai jau įrodyta, kad vaistai nuo spaudimo, jų poveikis priklauso nuo hormonų, jų fazės. Jaunai moteriai su padidėjusiu kraujospūdžiu jį būna itin sunku sureguliuoti. Smarkiai skiriasi ir antidepresantų poveikis. Jų veiksmingumas ciklo metu gali būti visai kitoks, todėl moteriai gydyti depresiją gali būti daug sunkiau“, – sakė E. Šukė.
Dar vienas vaistas, skirtingai veikiantis vyrus ir moteris, yra aspirinas. Paaiškėjo, kad nuolatinis jo vartojimas tam tikrais atvejais vyrus gali apsaugoti nuo širdies ligų. Tačiau vidutinio amžiaus moterims šis vaistas ne tik nesaugo nuo širdies ligų, bet ir gali būti žalingas bei sukelti kraujavimus. Todėl dabar profilaktiškai aspirinas moterims neberekomenduojamas.
„Tas pats miokardo infarktas labai skiriasi tarp vyrų ir moterų. Ir nesvarbu, ar moteris yra menstruaciniame laikotarpyje, ar menopauzėje“, – kalbėjo E. Šukė.
