Apie pirmąją pagalbą pasakojo Raudonojo kryžiaus pirmosios pagalbos instruktorė-lektorė Agnė Jankauskienė.
Ar tikrai geriau nedaryti nieko, nes nubaus?
Pirmoji pagalba aplinkinių nebūna atlikta dėl kelių priežasčių. Dažniausiai žmonės tiesiog bijo, kad padarys kažką ne taip. Dar viena baimė, kad dėl to bus apkaltinti žmogžudyste.
„Labai dažnas mitas, kad geriau nieko nedaryti, jei pamatote nukritusį žmogų, nes dar padarysite kažką blogiau. Iš tiesų, jei žmogus jau guli be sąmonės, nekvėpuoja, nieko blogiau nebebus – blogiau tik palikti žmogų numirti. Galbūt mes būsime vienintelis žmogus, kuris padės, o galbūt pagalbos reikės artimam žmogui. Dėl šių priežasčių vienareikšmiškai reikia prieiti prie žmogaus ir jam padėti. Taip pat dažnai žmonės bijo, kad bandydami atlikti pirmą pagalbą ir padarę kažką ne taip, bus apkaltinti žmogžudyste. Visgi tai yra tik mitas“, – sakė lektorė.
A. Jankauskienė pabrėžė, kad nubausti gali ne už pagalbą, o už tai, kad palikote žmogų be jos.
„Jei pamatėme žmogų nukritusį ir einame jam padėti, bet kažką padarėme ne taip, arba viskas pavyko ne taip, situacija galbūt net pasibaigė nelaimingai, mes tikrai dėl to nebūsime kalti ir nuteisti. Bet iš kitos pusės pažiūrėjus, jei paliksime žmogų bejėgiškos būsenos, už tai galime būti nubausti“, – sakė A. Jankauskienė.
Žmogui nukritus ir nustojus kvėpuoti, tikimybė išgyventi lieka tik 8 proc. Statistika baisi, bet ji yra tokia dėl paprastos priežasties – dauguma nemoka atlikti pirmosios pagalbos ir bijo prieiti. Laikas yra itin svarbus, nes be deguonies smegenys gali išbūti tik 6 minutes, tačiau, jei organizme pažeidimų daugiau, laiko gaivinimui yra dar mažiau.
Didžiausia tikimybė išgyventi, jei per pirmąją minutę nuo nukritimo pradedamas gaivinimas. Kuo ilgiau delsiama, tuo mažiau šansų, kad žmogus liks gyvas.
Pamatėme nugriuvusį žmogų, ką daryti?
Visų pirma, pamačius nugriuvusį žmogų, prieš prieinant reikia įsivertinti, ar saugu padėti. Jei padėti nesaugu, artintis negalima, nes vėliau medikams teks gelbėti nebe vieną, o du žmones.
Antras žingsnis – sąmonės vertinimas. Priėjus prie žmogaus reikia garsiai paklausti, ar viskas gerai ir kas nutiko. Jei reakcijos nėra, žmogų reikia pajudinti. Pagal tai reikia spręsti, kaip elgtis toliau. Jei žmogus sujudėjo, kalba, aiškinamės, ar reikia pagalbos.
Trečias žingsnis, kai reakcijos nėra, iškart skambiname 112. Jei aplink yra kitų žmonių, aiškiai parodome ranka į žmogų, kuris turi paskambinti pagalbai, tuo metu, kol skambinama pagalbai, pradedamas gaivinimas. Kai esate vienas, paskambinus pagalbai įsijunkite garsiakalbį ir padėkite telefoną šalia, tada klausykite, kokius nurodymus duos pagalba.
Ketvirtas žingsnis – kvėpavimo įvertinimas. Jį vertinant reikia atverti kvėpavimo takus, tai yra pakelti smakrą ir atidaryti burną, kad aiškiai pajustume oro gūsį. Pakėlus smakrą ausį reikia pridėti prie burnos bei stebėti krūtinę. Jei per 10 sekundžių nėra aišku, ar žmogus kvėpuoja, tai reiškia, kad jis nekvėpuoja.
Penktas žingsnis – įpūtimai. Jei žmogus nekvėpuoja, yra 5 išimtys, kai būtų gerai pūsti orą: jei tai yra vaikas, nėščia moteris, pasikoręs, nuskendęs arba užspringęs žmogus. Jei turite vaistinėlę, joje yra gaivinimo kaukė, galima atlikti įpūtimus per ją.
„Jei žmogus visas kruvinas, jums nesaugu jį liesti, visada galite daryti tik paspaudimus, nes taip geriau nei išvis nieko nedaryti“, – sakė A. Jankauskienė.
Kai įpūtimus reikia ir galima atlikti, gaivinimas pradedamas nuo įpūtimų. Smakras pakeliamas į viršų, atvėrus burną reikia patikrinti, ar nėra kokių nors svetimkūnių. Kai jie yra, rodomuoju pirštu tarsi kabliuku juos reikia ištraukti. Užspaudžiate nosį ir pučiate vienoda oro srove maždaug sekundę.
„Nepūskite kaip per filmus, iš visų jėgų. Jei taip darysime, oro perteklius pateks į skrandį, skrandis apsivers, žmogus pradeda vemti. Oras turi būti paviršinis, o ne iš giliai plaučių, kur deguonies faktiškai nebėra“, – patarė lektorė.
Įpūtimai atliekami du kartus po sekundę.
Šeštas žingsnis – krūtinės masažas. Jo negalima atlikti ant lovos, nes tokiu atveju traktuojama, kad gaivinimas neatliktas. Paviršius būtinai turi būti kietas, o jei žmogus ant lovos, reikia jį paimti už pažastų ir tempti ant žemės, tik tada pradėti gaivinimą. Taip pat svarbu pakelti viršutinį drabužį, jei jis yra storas.
Širdis yra krūtinkaulio viduryje, būtent ten ir reikia spausti.
„Visi lūžiai atsiranda tada, kai nusprendžiu spausti pilnu savo svoriu kažkur kairėje pusėje. Spausti reikia krūtinkaulio viduryje. Čia dedame ranką ant rankos. Rankos pilnai ištiestos“, – pasakojo lektorė.
Atliekant paspaudimus reikia naudoti savo kūno svorį. Įspaudimai turėtų būti apie 5 cm gylio, pravartu žinoti, kad įspausti reikėtų 1/3 kūno pločio. Kitas svarbus aspektas – ritmas, jį reikia palaikyti vienodą. Tam padeda daina „Ant kalno mūrai“ arba tarp kiekvieno paspaudimo sakyti žodį „ir“. Pavyzdžiui: ir vienas, ir du, ir trys...
Vienas gaivinimo ciklas yra 2 įpūtimai ir 30 paspaudimų. Po 4 tokių ciklų reikia patikrinti, ar žmogus nepradėjo kvėpuoti.
Gaivinimą reikia nustoti atlikti, kai paramedikai ateina prie gaivinančio žmogaus ir pasako, kad pasitrauktų. Taip pat tada, kai žmogus pradeda kvėpuoti arba pasidaro nesaugu, pavyzdžiui, kai pačiam pradeda trūkti oro.
„Kol galime daryti, tol darome. Yra buvę visiškai stebuklingų atvejų, kai žmogų ištraukė iš po ledo, buvo praėjusios daug daugiau nei 6 minutės, o žmogus po gaivinimo atsibudo be jokių liekamųjų reiškinių. Asmeniškai žinau atvejį, kai virš pusvalandžio vienas žmogus darė gaivinimą, sūnus savo tėčiui, ir užteko paimti defibriliatorių, tėtis atsibudo be liekamųjų reiškinių“, – sakė A. Jankauskienė.
Ką daryti, jei žmogus kvėpuoja, bet nekalba?
Gali būti ir taip, kad pamatėte sukniubusį žmogų, kuris kvėpuoja, bet daugiau į nieką nereaguoja. Tokiu atveju taip pat iš pradžių būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą. Toks žmogus gali pradėti vemti ir užspringti, todėl reikia jį paversti į stabilią šoninę poziciją.
Dar viena baimė, kad žmogui bus lūžęs stuburas, o taip su savo pagalba pridarysime dar daugiau bėdos. Pasak pašnekovės, yra kelios išimtys, kai galima įtarti stuburo lūžį. Vienas atvejis, jei pats matėte, kaip žmogus nukrito iš didesnio aukščio.
„Kitas atvejis yra avarija, tokiu atveju su žmogumi visada elgsiuosi taip, tarsi jis turėtų stuburo traumą. Bet vėlgi, labai svarbu pabrėžti, net jei įvyko stuburo trauma, kūno pozicija nenormali, vis tiek privalome jį paversti, nes jei jis vemia, tai tiesiog numirs. Numirusiam sveiko stuburo nereikia“, – kalbėjo A. Jankauskienė.
Kada įtarti, kad žmogų ištiko insultas ar infarktas?
Kai žmogų ištinka infarktas, pradedamas jausti skausmas krūtinėje, darosi sunku kalbėti, kvėpuoti. Skausmas plinta į kitas vietas, pavyzdžiui, žandikaulį, skrandį, ranką. Žmogus būna pabalęs, lūpos pamėlusios.
Tokiu atveju, kol atvažiuos pagalba, žmogų reikia stebėti, jei jis krenta ant žemės, sodinti į patogią poziciją – šiek tiek sulenktomis kojomis, atrėmus galvą ir nugarą į sieną.
Gali būti, kad žmogus staigiai griebsis už krūtinės ir kris ant grindų be sąmonės. Jei jis nekvėpuoja, tada reikia pradėti gaivinimą. Jei kvėpuoja – stebime, o prireikus verčiame ant šono.
Ištikus insultui žmogus gali nesuprasti, kas vyksta.
„Pačią pirmą akimirką gali būti neaišku – vieni apsivemia, kitiems galvą skauda, kitiems galva sukasi, dar vieni netgi sako, kad pajaučia euforiją. Tačiau po to prasidės simptomai, pagal kuriuos suprasime, kad yra insultas“, – sakė pašnekovė.
Insulto metu viena kūno pusė dalinai arba pilnai tampa paralyžiuota. Padėti insulto ištiktam žmogui padeda metodas FAST – angliškai: face (veidas), arms (rankos), speech (kalba), time (laikas).
Veido paralyžių galima pamatyti, kai žmogus nusišypso, bet pakyla tik viena lūpų pusė. Rankas patikrinti galima paprašius jas suspausti, jei žmogų ištiko insultas, viena ranka to padaryti negalės. Užsimerkus insulto ištiktas žmogus negalės vienodai pakelti abiejų rankų į viršų.
Pasikeičia ir kalba, ji tampa nerišli, neaiški.
Tokiu atveju žmogus kuo greičiau turi atsidurti priėmimo skyriuje. Jau skambinant 112 reikia pranešti, kad įtariate insultą. Kol laukiama pagalbos, o žmogui silpna, galima jį paguldyti taip, kad galva būtų aukščiau. Jei žmogus nugriūna be sąmonės, reikia pradėti gaivinimą.
A. Jankauskienė pataria kiekvienam apsilankyti pirmosios pagalbos kursuose, kad nutikus nelaimei būtų aišku, kaip padėti artimam žmogui.