Taip atrodo kasdienis darbas žemo slenksčio paslaugų kabinete, kur suteikiamos visos reikalingos paslaugos narkotikus vartojantiems žmonėms. Šiuo metu Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC) LR Sveikatos apsaugos ministerijos skyrimu metodiškai vadovauja 11-ai kabinetų – Alytaus, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Mažeikių, Šiaulių, Ukmergės, Vilniaus ir Visagino savivaldybėse. Yra devyni stacionarūs ir du mobilūs kabinetai.
„Padėti integruotis asmenims į gydymą, grįžti į socialinį gyvenimą, užmegzti ir palaikyti ryšius su narkotikus vartojančiais asmenimis ir jų šeimų nariais, dažnai juk net negaunančiais jokių paslaugų - toks mūsų tikslas. Mes atliekame žmogaus būklės ir poreikių vertinimą, analizuojame turimus išteklius, rengiame pagalbos planus, atstovaujame jam sveikatos priežiūros įstaigose. Žemo slenksčio kabinetai – tai labai naudinga ir vertinga pirmoji ir tarpinė stotelė: kai žmogus vietoj nuolatinių praradimų atranda pagalbą ir pagaliau gali būti profesionaliai nukreiptas sveikti“, – įsitikinęs RPLC žemo slenksčio paslaugų koordinatorius Kęstutis Rudaitis.
Žemo slenksčio paslaugos – tai nemokamas ir konfidencialios, anoniminės sveikatos priežiūros ir kitokios paslaugos asmenims, kurie šiuo metu vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas ne gydymo tikslu. Taip pat kreipiasi ir pagalbą gauna ir tie žmonės, kurie dėl rizikingos elgsenos turi didelę riziką užsikrėsti infekcijomis, o ir jų artimieji. Praėjusiais metais Lietuvoje į tokius kabinetus kreipėsi 5 777 paslaugų gavėjai, o tai 13,5 proc. daugiau nei 2021 m.
Svarbu pabrėžti, kad 2022 m. pirmą kartą į žemo slenksčio kabinetus atvyko 865 nauji žmonės ir tai yra daugiau kaip dvigubai (57,8 proc.) daugiau nei metais anksčiau. Šiuos duomenis pristato tik ką atlikta Lietuvos žemo slenksčio paslaugų kabinetų veiklos metinė ataskaita.
„Šie rodikliai rodo, kad žmonės vis labiau pasitiki priešakinių linijų (angl. front-line) darbuotojų paslaugomis, kurios tokiuose kabinetuose suteikiamos visose civilizuotose pasaulio valstybėse. Turime suprasti, kad augantys skaičiai rodo ne didėjantį psichotropinių medžiagų vartojimą, o brandą - žmonės vis daugiau gauna žinių apie priklausomybę, vis labiau ją pripažįsta, suvokia riziką užsikrėsti infekcijomis, perdozuoti ir mirti, galbūt nusikalsti ir dėl tikslingos komunikacijos bei kabinetuose jaučiamų žmogiškų santykių jaučiasi saugiau. Dėl to kreipiasi. Ir tuomet laimi visa visuomenė: mažėja nusikalstamų veikų, aplink mus gyvena sveikesni žmonės, nesukuriamos neigiamos teisinės, socialinės, ekonominės pasekmės, neplinta ligos ir, svarbiausia, esame ryšyje vieni dėl kitų“, – žemo slenksčio paslaugų ataskaitą vertina RPLC direktorius dr. Emilis Subata.
Per 2022 m. žemo slenksčio kabinetuose suteiktos 37 527 konsultavimo ir informavimo paslaugos, išdalinta 43,7 proc. daugiau švirkštų, net tris kartus išaugo ir atliktų atrankinių greitųjų ŽIV testų skaičius – 32,2 proc.
Žemo slenksčio paslaugų kabinetų veikla vykdoma RPLC administruojamomis valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų, savivaldybių ir kitų finansavimo šaltinių lėšomis.
Respublikinis priklausomybės ligų centras (toliau – RPLC) nuo 2022 m. koordinuoja žemo slenksčio paslaugas nacionaliniu lygiu bei yra atsakingi už duomenų rinkimą ir apibendrinimą. 2022 m. Lietuvos žemo slenksčio paslaugų kabinetų veiklos metinė ataskaita parengta remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-584 „Dėl žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (pakeitimai 2022- 03-25, Nr. V-646 ir 2022-05-12, Nr. V- 943).