Su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos daktaru, žolininku Mariumi Lasinsku pasikalbėjome, kokių vaistažolių arbatų pravartu turėti savo spintelėje žiemą, o ko vis dar galima prisirinkti net pačiam.
Prieš pradedant kalbėti apie vaistažoles, dr. M. Lasinskas pabrėžia – vaistažolės padės menkai, jei pats žmogus gyvens visiškai nesveikai ir neužsiims profilaktika.
„Virusų nelabai galime išvengti šaltuoju metų laiku, todėl svarbu stiprinti save, odą ir gleivinę. Patalpos turi būti gerai vėdinamos ir neišsausėjusios, nes joms išsausėjus atsiranda didesnė tikimybė patekti virusams. Įkvėpus virusą, jei gleivinė nepažeista, nesusirgsime, todėl labai svarbi pirminė organizmo apsauga“, – kalbėjo knygos „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“ autorius.
Nors tai girdėti jau tikriausiai visiems įkyrėjo, tačiau taip pat labai svarbūs yra ir mitybos įpročiai. Be to, netinkamai geriama vaistažolių arbata jokio teigiamo efekto neduos.
„Kartais žmogus sako – gėriau ir ežiuolę, ir šeivamedį, bet vis tiek susirgau. Sveikata reikia rūpintis plačiau, o ne tik vartoti papildus ar žoleles. Imunitetas labai susilpnėja nuo rafinuoto cukraus kiekio.
Pavyzdžiui, geriame čiobrelio, šeivamedžio, liepų žiedų arbatos mišinį, tai tradicinė arbata prieš gripą. Bet, jei tokią arbatą gersite su pora šaukštelių cukraus, praktiškai efektas išeis priešingas. Todėl, jei tik įmanoma, reikia atsisakyti rafinuoto cukraus į arbatą ar kavą, taip pat sumažinti produktų su cukrumi kiekį“, – sakė dr. M. Lasinskas.
Dar vienas pavojus sveikatai, kai vartojame pernelyg daug, pasak pašnekovo yra glitimas, tai baltieji miltai – picos, makaronai, įvairūs kepiniai.
„Žmogaus žarnyne yra daug gerųjų bakterijų, o žarnyno mikrobiotai labai nepatinka glitimas, tai silpnina imuninę sistemą“, – kalbėjo žolininkas.
Žinoma, būtinas ir judėjimas.
„Išeikite į pušynus, eglynus, kadagynus, kur daug eterinių aliejų. Vaikščiojant pagerėja kraujotaka, organizmas apsivalo nuo to, ko nereikia, gerėja plaučių veikla. Patalpoje fizinis aktyvumas irgi gerai, bet lauke dar geriau, taip geriau stiprinama organizmo apsauga“, – sakė pašnekovas.
O tada į pagalbą, pasak dr. M. Lasinsko, gali ateiti ir žolelės.
Padės pušų, eglės ir kadagio spygliai
Kartais atrodo, kad pati gamta padeda žmonėms išsikapstyti iš ligų. Mat įdomu tai, jog paspaudus šalčiui, verta išeiti į mišką ir susirinkti pušies, eglės, kadagio spygliukų – jų arbata padeda nuo peršalimo.
Žolininkas pataria – pasiimkite saują spygliukų, užpilkite termose karštu vandeniu, palaikykite valandą. Tokia arbata vadinama žiemos arbata, apsauganti nuo žiemos negandų. Į pravėsusią arbatą galima įdėti šiek tiek medaus.
„Sauja spyglių litrui vandens, valandėlę palaikote, nukošiate ir geriate nuostabią arbatą nuo peršalimo, gripo, ji turi ir antibakterinį poveikį“, – sakė dr. M. Lasinskas.
Gerkite tas vaistažoles, kurios kvepia
Padėti gali ir vasarą surinkti juodauogio šeivamedžio žiedai ar rudenį surinktos juodauogio šeivamedžio uogos. Žiedus ar uogas galima sumaišyti su liepų žiedais. Nuo peršalimo taip pat gali padėti čiobrelio, šalavijo, raudonėlio, šliaužiančiosios tramažolės arbatos, o pastaroji padeda net nuo plaučių uždegimo.
„Jei bėga snarglys, kosėjate, bet nieko nesuprantate apie augalus ir nežinote, kokią arbatą gerti, tai imkite tai, kas kvepia. Čiobrelis, mėta, melisa, ramunėlė, raudonėlis – kvepia? Kvepia, tai jas ir gerkite. Šeivamedis kai kuriems smirda, seniau jis būdavo vadinamas bezdu, bet jis irgi tinka“, – juokiasi žolininkas.
O kai plaučiuose susikaupia daug gleivių, padeda raktažolės arbata arba debesylas – visgi šis yra kartus, tad patinka ne visiems.
Vieno puodelio per mažai
Vaistažolės turi tikrai stiprių galių, tačiau išgėrus vieną puodelį stebuklų tikėtis nereikėtų. Dr. M. Lasinskas primena – vienas puodelis yra tik atsigėrimui. 2–3 puodeliai per dieną sveikatinimui, kai lengva sloga.
„Bet, jei laužo kaulus, gripas, aukšta temperatūra, galima išgerti apie litrą arbatos per dieną. Valanda ar pusvalandis prieš valgį, arba 1–2 val. po valgio. Efektas sumažėja, jei arbatą sumaišome su maistu, todėl geriausia gerti tuštesniu skrandžiu“, – patarė pašnekovas.
Žolininkas primena ir kitą, nuo senų laikų išbandytą liaudišką priemonę.
„Vaikams jau išbandyta priemonė – paguldome į lovas, paskaitome pasaką ir paimame didelį svogūną iš močiutės daržo. Jį susmulkiname, padedame prie lovos ir praktiškai per vieną ar dvi naktis pagerėja. Tinka ir suaugusiems. Svogūnas išskleidžia eterinius aliejus, kurie padeda išsimiegoti“, – sakė dr. M. Lasinskas.
O kaip dėl juodos ir žalios arbatos?
Nors ir nelietuviškos, bet lietuvių dažnai mėgstamos arbatos yra juodoji ir žalioji. Ar jos taip pat padeda pasveikti?
„Juoda ir žalia arbata labai varo šlapimą ir skysčius iš organizmo, jos vandens neatstoja. Ryte atsikėlus pirmiausia reikia gerti ne žalios ar juodos arbatos, bet stiklinę kambario temperatūros vandens, kad kompensuotume, ką per naktį išprakaitavome.
Tiesa, žalia ir juoda arbata turi daug antioksidantų, pakelia organizmo tonusą vietoje kavos, kai jos geriama per daug. Kava duoda papildomų jėgų, tačiau šiek tiek išderina antinksčių veiklą, dėl to ilgainiui gali pradėti silpti imunitetas“, – kalbėjo žolininkas.
Tad nors šios arbatos ir turi daug gerų savybių, vandens pamiršti negalima, nes jos skysčius iš organizmo kaip tik pašalina.
„Imuniteto stiprinimui taip pat labai tinkami augalai adaptogenai, kurie auga atšiauresnėse sąlygose, Lietuvoje tokių neturime. Dėl atšiaurių sąlygų jie sukaupia medžiagas, kurios žmonėms padeda išvengti streso. Tai rausvoji rodiolė, rapontikas, ženšenis, ginkmedis, eleuterokokas, citrinvytis. Tokie augalai padeda adaptuotis organizmui prie įvairių sąlygų“, – dar vieną priemonę stiprinti kūnui pasakė pašnekovas.
Be visų jau minėtų arbatų, žolininkas priminė ir bičių produktus.
„Jei mėgstate bičių produktus, man labai padeda bičių pienelis. Reikėtų žirnio dydžio bičių pienelio, sučiulpti prieš pusryčius ryte. Jo būna papilduose arba ieškokite bitininko, kuris turi šviežio. Vaikams reikėtų naudoti atsargiau, mažesnėmis dozėmis arba su papildais“, – sakė dr. M. Lasinskas.