Afrocentrizmas

Afrocentrizmas – kultūros bei istorijos vertinimas per Afrikos kultūros prizmę. Tai politinis ir kultūrinis judėjimas, kurio ištakomis laikomi XIX a. pabaigos–XX a. pradžios afrikiečių diasporos intelektualų darbai. Jo prielaidos siejamos su vergijos panaikinimu JAV, kai po Jungtinių Valstijų pilietinio karo juodaodžiai ėmėsi kurti savo religines bendruomenes, siekti išsilavinimo bei dalyvauti viešajame gyvenime, o taip pat su kolonializmo traukimusi visame pasaulyje.

Terminas „afrocentrizmas“ datuojamas 1962 m., o pats judėjimas siejamas su amerikiečių kova už pilietines teises (1954–1968 m.), siekusiu panaikinti segregaciją, diskriminaciją ir pilietinių teisių kaip teisė balsuoti suvaržymą. Didelį vaidmenį suvaidino ir šeštajame dešimtmetyje vykusi universitetų plėtra Afrikos kolonijose bei juose dirbusių afrikiečių istorikų darbai.

Afrocentrizmo propaguotojai pabrėžia, kad įvairių Juodosios Afrikos tautų indėlis buvo sumenkintas arba diskredituotas kolonializmo ir vergijos procesų, siekiant ištrinti afrikiečius iš pasaulio istorijos.

Kai kurie afrocentrizmo kritikai laiko šį požiūrį reaktyvia pseudoistorija, geriausiu atveju, terapine. Kiti laikosi nuomonės, kad tai tik bandymas pakeisti eurocentrizmą lygiai tokia pačia hierarchine struktūra, tik neigiamai pavaizduojant visus Europos kilmės žmones.

Be to, afrocentristai patys tam tikra prasme laikosi eurocentristinio požiūrio, iškeldami labiausiai Europoje vertinamas Afrikos kultūras, tokias kaip senovės Egiptas, aukščiau kitų afrikietiškų kultūrų.

Egipto civilizacijos kilmė – vienas ryškiausių afrocentrizmo keliamų klausimų. Afrocentristai teigia, kad istorikai linkę sumenkinti Juodosios Afrikos kultūrinį aspektą Egipto istorijoje, o taip pat ir Egipto įtaką Europos tautoms, tokioms kaip Senovės Graikija. Tuo tarpu šiuolaikiniai egiptologai tvirtina, kad didelės juodaodžių afrikiečių įtakos Egipto civilizacijai nerodo nei rašytiniai šaltiniai, nei archeologiniai duomenys.