Agnė Rugieniūtė

Šiais metais man sukanka trisdešimt. Visgi Valentino dienos per kelis dešimtmečius taip ir neprisijaukinau.

Augau dar tais laikais, kai turguje tekdavo matuotis džinsus ant mažo kartono gabalo. Spaudžiant minusui skubėdavau su mama į miesto turgavietę, kur pasitikdavo teta oranžiniais plaukais. Persirengimo kabiną atstodavo žalia marška, pakabinta ant vielos užuolaidiniais segtukais. Džinsai nuo šalčio pa...

Buvo laikai, kai kažkur Babtuose gyveno Antanas – visi kaimynai jį pažinojo kaip mechaniką Antaną. Turėjo jis garažą, į kurį klientai atvažiuodavo automobiliui ratus permontuoti ar sankabą pakeisti. Tuo tarpu kažkur kitame Lietuvos gale gyveno buhalterė Kristina. Dešimt metų ji vadovavo finansų skyr...

Sveiki. Aš Agnė ir aš sergu epilepsija. Skamba kaip prisistatymas anoniminių alkoholikų grupėje, tiesa? Tačiau šią frazę man tenka kartoti jau dvylika metų. Kaip jaučiuosi šiandien? Aš pasitikiu savimi ir drąsiai kalbu apie savo ligą. Kaip reaguoja aplinkiniai? Nors jau XXI a. ir epilepsija serganči...

Esu labai nenagingas žmogus, kas liečia socialinius tinklus. Nemoku naudotis funkcijomis. Kaskart, kai man atsinaujina koks tai appsas, aš kaip urvinė tikrinu telefoną su vienu pirštu, kad tik ko nepaspaust ir neįkelt šikančio katino nuotraukos. Dabar suprantu, kaip jaučiasi mano močiutė. Visgi naud...