14 straipsnių
Akmens anglis yra nuosėdinė augalinės kilmės uoliena, sudaryta iš anglies, hidrokarbonatų ir įvairių priemaišų (sulfidų, oksidų ir kitų junginių). Akmens anglis susidarė iš augalinių liekanų, kurios buvo suslėgtos, sukietintos ir veikiamos aukšta temperatūra bei slėgiu. Manoma, kad didžioji akmens anglies klodų dalis atsirado iš augalų, augusių pelkių ekosistemose. Kai šie augalai žūdavo, jų biomasė anaerobinėse sąlygose palaipsniui virsdavo akmens anglimi. Didžioji akmens anglies dalis susidarė karbono periodo nuosėdose.
Prieš porą metų aplinkos ministras Simonas Gentvilas siūlė akmens anglies ir durpių deginimą uždrausti visoje šalyje, tačiau dabar pasiūlymą švelnina. Durpes ir anglis šiuo metu ministras ragina uždrausti tik kurortuose ir didmiesčiuose. Ar Lietuvai pavyks atsisakyti taršaus kuro? Apie tai buvo kalb...
Kinija nuo metų pradžios atnaujina importo mokesčius akmens angliai, o toks žingsnis gali kelti grėsmę Rusijos eksportuotojams, priklausomiems nuo didžiausios pasaulyje šio kuro rinkos.
Kinija importuoja vis daugiau aukštos kokybės anglies krovinių iš Australijos ir Rusijos – prastėjančią šalyje iškasamų anglių kokybę kinai kompensuoja užsienietišku kuru.
Lenkijos akmens anglies atsargos nuo praėjusių metų išaugo dvigubai, ir tai paskatino įtakingą profsąjungą įspėti apie padarinius vietiniams kalnakasiams, likus keliems mėnesiams iki įtemptų parlamento rinkimų.
Degalų akcizų didinimas ir kai kurių lengvatų iškastiniam kurui atsisakymas leis per penkerius metus surinki iki 1,1 mlrd. eurų pajamų į valstybės biudžetą, o šaliai gresia prievolė susimokėti 700 mln. eurų, jeigu ji nepasiektų klimato kaitos tikslų, teigia Aplinkos ministerija. Ji pripažįsta, kad d...
Vakarų Vokietijos kaimelį Liuceratą užplūdo klimato aktyvistai. Protestas surengtas prieš Vokietijos Vyriausybę ir kasyklų plėtros planus – numatyta kaimelį sulyginti su žeme. Mitingo metu areštuota Greta Thunberg sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą situacija. Vokietijos valdžia ir energetikos gig...
Daliai Lietuvos gyventojų gali tekti persvarstyti būsto šildymo sprendimus. Aplinkos ministerija siūlo visiškai atsisakyti kietojo iškastinio kuro. Kritikai sako, kad sužiūrėti visų gyventojų nepavyks vien dėl administracinių pajėgumų trūkumo, praneša LNK Žinios.
Nuo 2025 Lietuvoje siūloma drausti naudoti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą, durpes. Draudimas apimtų visas kuro deginimo paskirtis: šilumos gamybą, maisto ir karšto vandens ruošimą, nurodoma įstatymo projekte, kurį derinimui pateikė Aplinkos ministerija.
Koksinės akmens anglys plieno gamybos procese gali būti naudojamos tik dar du dešimtmečius, kol ją pakeis ekologiškosios alternatyvos, pavyzdžiui, vandenilis, teigia Australijos anglies ir metalų kasybos bendrovė „South32 Ltd.“
Didžiosios Britanijos vyriausybė svarsto galimybę mokėti už anglies tiekimą, kad elektrinės, kurios antraip prieš ateinančią žiemą būtų uždarytos, ir toliau veiktų.
Atvejų, kuomet dėl neatsakingos šildymo sistemos priežiūros gyventojai lieka be pastogės ir patys nukenčia fiziškai, specialistai ir draudikai skaičiuoja ne vieną tūkstantį. Tačiau problema – ne tik gyventojų saugumas. Netvarūs šildymo sprendimai didina taršalų kiekį ore, tad kenkia ne tik aplinkai,...
Draudimas individualių ir daugiabučių namų butų gyventojams kūrenti krosnis akmens anglimi ir durpių briketais įsigalios 2023 metais, o ne šiemet, kaip anksčiau buvo numačiusi Vilniaus miesto savivaldybė.
Vilniaus miesto savivaldybei apsisprendus uždrausti naudoti akmens anglį ir durpių briketus, dalis gyventojų galėtų prisijungti prie centralizuoto šildymo. Tuo metu nuo tinklo nutolę namai galėtų rinktis tarp biokuro katilų ir šilumos siurblių – jiems siūlomos valstybės kompensacijos.
Per dvylika metų, kuomet Maiklas Bloombergas buvo Niujorko miesto meru, jis spėjo įsitikinti, kaip klimato kaita paveikė miestą. Tuometinis Niujorko meras susidūrė su kylančiu vandens lygiu, karščio bangomis bei reikiamybe keisti miesto vandens nuotekų bei transporto sistemas.
